Seimas nusprendė iš naujo nesvarstyti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vetuoto (Prezidento veto rasite ČIA) patobulinto Šalpos pensijų įstatymo ir priėmė sprendimą laikyti jį nepriimtu.

Už siūlymą svarstyti šį įstatymą (Nr. XIVP-3311 GR) iš naujo balsavo 48 Seimo nariai, už siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu – 64 parlamentarai. Tokiu būdu liko galioti iki šiol galiojusi įstatymo redakcija.

Šalies vadovo dekretą pristačiusi Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtino, kad viena iš Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo nuostatų buvo mažų pensijų priemokos dydį apskaičiuoti ne pagal einamųjų metų, kaip iki šiol buvo, o pagal praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD).

„Prezidento nuomone, toks sprendimas blogina mažas pensijas gaunančių asmenų padėtį, neigia jų teisėtus lūkesčius ir neatitinka Konstitucijoje numatytos valstybės pareigos užtikrinti pensinį aprūpinimą“, − Seimo posėdyje sakė Prezidento patarėja.

Pasak jos, siūlomas pensijos priemokų apskaičiavimo mechanizmas lemtų, kad kitais metais mažiausių pensijų gavėjams priemokos neaugtų, liktų susietos su 2023 m. lygiu ir siektų 354 eurus, kai tuo tarpu MVPD auga iki 446 eurų.

Respublikos Prezidentas siūlė nustatyti, kad pensijos priemoka mažas pensijas gaunantiems asmenims ir toliau būtų skaičiuojama pagal tą mėnesį, už kurį mokama pensijos priemoka, galiojusį minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD).

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis kritikavo šį pasiūlymą, nes jis valstybės biudžetui kainuotų 54 mln. eurų, o kitų metų valstybės biudžetas jau patvirtintas ir paties šalies vadovo pasirašytas.

Seimas gruodžio 14 d. buvo priėmęs naują Šalpos pensijų įstatymą, kuriuo be kitų pokyčių siekta suvienodinti šalpos negalios pensijų dydžių nustatymo principus, šalpos pensijas mokėti ir dirbantiems asmenims, suteikti teisę gauti šalpos negalios pensiją ir tiems asmenims, kurie pripažinti netekusiais 45−55 proc. dalyvumo po 24 metų sukakties dienos.

Seimo Spaudos biuro inf.