Kasdien matome, girdime, skaitome apie eismo įvykius, apie dėl vairuotojų ar dėl pėsčiųjų kaltės sukeltas autokatastrofas, apie žuvusiuosius ar sužeistuosius. Eismo įvykių statistika kraupi, tačiau sausi skaičiai nenusako kiekvieno autoįvykio dalyvio ar jo artimojo, draugo, kaimyno skausmo. Kiekvienas, iš ryto išlydėjęs vaiką, vyrą, žmoną, tėvą, mama tikisi, kad diena bus rami ir vakare visi sugrįš į namus.
Deja, taip būna ne visada. Praėjusiais metais į namus nesugrįžo septyni Jonavos rajono gyventojai, šiais metais - du vyrai. Negrįžo, nes žuvo avarijose. Penktadienį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai, Jonavos vaikų globos namų auklėtiniai ir Visuomenės sveikatos biuro specialistais organizavo akciją, skirta pasaulinei dienai žuvusiems eismo įvykiuose atminti.
Pagrindinė šios akcijos mintis - priminti visiems eismo dalyviams, tiek vairuotojams, tiek keleiviams, tiek pėstiesiems, kad išėję į gatvę, sėdę už vairo, jie būtų atsargus, saugus ir budrus. Akcijos metu Visuomenės sveikatos biuro specialistė vairuotojams dovanojo kvapus į automobilius ir linkėjo būti sveikiems. Bendruomenės pareigūnė, linkėdama visiems eismo dalyviams būti dėmesingais, saugiais ir matomais, dovanojo liemenes su šviesą atspindinčiais elementais ir atšvaitus.
Vaikų globos namų auklėtiniai vairuotojams ir pėstiesiems dalino vaikų parašytus laiškus nuo žuvusiųjų artimųjų ir prašė paskaityti juos ir perduoti kitiems.
Vieno laiško autorius parašė: „Sakoma, kad svetimo skausmo nebūna, tačiau pabandykite įsivaizduoti pačius artimiausius ir mylimiausius žmones mirties patale ar neįgaliojo vežimėlyje. Ko gero, vejate tokias mintis šalin. Netekties skausmas būna pats sunkiausias, kai mirtis pasiglemžia netikėtai, staiga. Autoavarijose kasmet žūsta daugybė žmonių. Prarandame brolius, tėvus, senelius, gimines, draugus. O koks jausmas netekties skausmą išgyventi du kartus tą pačią dieną? Pasidalinsiu skaudžia patirtimi, kuri ilgam įsirėžė atmintin. Vieną šaltą rudens vakarą, slegiamą degančių žvakių ir vainikų kvapo, budėjome prie mirusios močiutės karsto.
Tetai suskambo telefonas, ji pradėjo alpti, verkti. Paaiškėjo, kad vos už kelių kilometrų žuvo jos sūnus. Jaunas, vos 30 metų vyras, lėkęs dideliu greičiu, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį. Žuvo ne tik jis, bet ir kartu važiavęs draugas. Baisiausia, kad mama, nuvažiavusi į įvykio vietą mėgino traukti negyvą sūnų iš automobilio, bet veltui“.
Kiek veiksminga buvo šios dienos akcija, nežinome, tačiau pareigūnai nuoširdžiai dėkoja Jonavos vaikų globos namų vaikams už sukurtus ir prasmingus laiškus, kurių kiekvieno turinį tenka skaityti su ašaromis. Taip pat dėkojame akcijos partneriams - Visuomenės sveikatos biurui - už geranoriškumą ir glaudų bendradarbiavimą. Pareigūnai tikisi, kad Jonavoje žmonės taps dėmesingesni ir atsargesni sau ir vieni kitiems.
„Juk kartais, kad išvengtume nelaimės reikia tiek nedaug – neskubėti. Neskubėti ir užsisegti atšvaitą, kai eini tamsoje, neskubėti ir užsisegti saugos diržą, pasirinkti saugų greitį, apsirengti liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis, užsidėti šalmą“ (Ištrauka iš laiško, kurį žmona skyrė žuvusiam vyrui)
Jonavos policijos komisariato bendruomenės pareigūnės Larisos Paklinos tekstas, akcijos organizatorių nuotraukos
