Itališka minestrone, ispaniškas gaspačo, japoniškas miso, vietnamietiška pho, tailandietiška tom yum, gruziniškas charčio – įmantrūs, tačiau daugelio ragauti sriubų skoniai. Visgi, žemaitijoje ne tik sriubų pavadinimai skamba egzotiškai, tačiau ir jų sudėtis.

Žemaitijoje apstu įspūdingų sriubų pavadinimų ir, atrodo, tarpusavyje nesuderinamų ingredientų variacijų. Kiek paprastesnių, tačiau labai skurdžių sriubų – ubagynės, makerio ir veršputrės pagrindinės sudedamosios dalys – duona ir grietinė, grietinėlė ar pienas. Vienoje sriuboje naudojamas džiovintas sūris su kmynais, kita skaninama lazdyno riešutais, trečioji tik kmynais. Kiek įdomūs skoniai atsiskleidžia rasalynėje ir šmakale,– pirmojoje naudojama silkė, svogūnai, burokėliai ir jų nuoviras, o antrojoje – silkė ir kefyras arba raugintas pienas. Likusios sriubos gaminamos kartu verdant ir mėsą ar jos subproduktus. Lioka – žąsies kraujo, sparnelių, kojų, skrandžio, kaklo, bulvių ir vandens. Plėkynė – kiaulės skrandžio, bulvių, morkos, svogūno, grietinės ir vandens.

Biguzynė – bet kokio gyvulio plaučių, bulvių, miežinių kruopų, grietinės, vandens ir svogūno.

Galbūt jūs taip pat gaminate išskirtinę sriubą arba mėgstate receptą, būdingą aukštaitijos regionui? Siųskite jį el. paštu jonavai270@gmail.com.
NAUDOTI ŠALTINIAI:
UGINČIENĖ, J. Žemaičių valgiai. 1978. Mintis.

JKC inf.