Padidėjęs prakaitavimas ir intensyvesnis jo kvapas dažnai yra nepatogi tema, kuria vengiama kalbėtis ne tik su artimais draugais, bet ir su gydytojais. Visgi Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė prof. Džilda Veličkienė įspėja – pasikeitęs prakaitavimo pobūdis bei kvapas gali būti rimtas signalas apie beprasidedančią ligą ir čia namie turimos higienos priemonės ar brangios kosmetinės procedūros nebepadės.

Kodėl prakaituojame?

Prakaitavimas, kaip nurodo profesorė, yra normali organizmo reakcija, kurios pagrindinė užduotis – termoreguliacija, bet kartu atliekamos ir kitos funkcijos: nežymi detoksikacija (šalinamas šlapalas, pieno rūgštis, mikroelementų perteklius), odos barjero ir mikrobiotos palaikymas (prakaitas turi antimikrobinių peptidų), elektrolitų, skysčių pusiausvyros palaikymas, cheminė komunikacija“ – kai išskiriamos medžiagos veikia kaip feromonai, turintys įtakos socialinei sąveikai, seksualinei traukai.

Prakaituojame visi ne vienodai: prakaito intensyvumą ir kvapą pirmiausia lemia mūsų genetika ir mikrobiota, tai pat įtakos turi aplinkos veiksniai, dėvimų rūbų medžiagos sudėtis (šiuo atveju derėtų vengti sintetinių rūbų, ypač apatinio trikotažo), mūsų mityba (pvz. alkoholio vartojimas, česnako, svogūnų, kitų aštrių prieskonių vartojimas), poilsio ir darbo režimas. 

„Prakaito liaukų mūsų organizme yra keli milijonai ir jos būna kelių rūšių. Vienos liaukos išsidėsčiusios visame kūne ir labiausiai atsakingos už termoreguliaciją. Šių liaukų prakaitas sudarytas iš vandens, elektrolitų ir dažniausiai yra bekvapis, prakaitavimas suintensyvėja esant karštai aplinkai arba intensyviau sportuojant, kad organizmas greičiau atvėstų, neperkaistumėme. Šių liaukų išskiriamas prakaitas įgauna kvapą, kai prakaitas susimaišo su žmogaus odos mikroflora, kuri yra individuali kiekvienam žmogui arba jei prakaitas išsiskiria mažai ventiliuojamose vietose (pvz. pažastys, įvairios kūno raukšlės, esant nutukimui).

Kitos prakaito liaukos lokalizuojasi tik tam tikrose vietose – pvz. kirkšnyse, pažastyse, veide, ant lytinių organų ir jų išskiriamo prakaito sudėtis nebėra tik vanduo ir tam tikri elektrolitai, bet dažniausiai kartu būna išskiriamos tam tikros medžiagos, tokios kaip lipidai, baltymai. Ir vėl – kai prakaitą veikia ant žmogaus kūno esantys mikroorganizmai, kurie skaido išskiriamas medžiagas, prakaitas gali įgauti tam tikrą specifinį kvapą“, – komentavo prof. D.Veličkienė. Kartu ji pridūrė, kad šių liaukų veikimui įtakos turi lytiniai hormonai, emociniai dirgikliai, bet ne aplinkos temperatūra.

Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė prof. Džilda Veličkienė atkreipė dėmesį, kad padidėjęs prakaitavimas gali būti juntamas ne visame kūne, bet konkrečiose jo vietose. Pavyzdžiui, lokalus prakaitavimas, kuris pasireiškia tik rankų srityje, delnuose, dažniausiai yra susijęs su žmogaus emocijomis, reakcija į stresą. Tokia organizmo reakcija susiformavo evoliucijos eigoje ir buvo palanki saugantis pavojų, nes drėgnesni delnai gali duoti geresnį sukibimą su aplinkoje esančiais daiktais.

Visgi toks prakaitavimas nėra endokrininės ligos išdava, o daugiau susijęs su asmens psichoemocine sveikata. Tad jei toks prakaitavimas trukdo gyvenimo kokybei, reikėtų pagalbos kreiptis į psichoterapeutą. Padėti galėtų meditacija, požiūrio į stresines situacijas keitimas, visi kiti psichoterapijos būdai.

Gydytoja įspėjo, kad sunerimti reikėtų, jeigu staiga pakinta prakaito intensyvumas, atsiranda naktinis prakaitavimas ar pasikeičia prakaito kvapas ir šie simptomai kurį laiką tęsiasi. Tai gali būti pirmasis ženklas, kad sutriko hormonų balansas, galbūt vyksta rimti pokyčiai kažkurioje organų sistemoje arba tai gali būti ir beprasidedančios onkologinės ligos simptomas. Bet kuriuo atveju būtina skubiai kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips pas reikiamą gydytoją specialistą.

Ilgas ligų sąrašas

Pasak prof. D.Veličkienės, į endokrinologus neretai kreipiamasi dėl padidėjusio prakaitavimo. Nors tikslios statistikos nėra, profesorės tikinimu, tai galėtų būti apie 5-10 procentų visų besikreipiančių pacientų.

„Pasikeitęs prakaitavimo pobūdis gali būti daugelio endokrininių ligų požymis. Aišku, tai gali rodyti ir kitas ligas, ne tik endokrinines, pavyzdžiui, toks simptomas gali būti būdingas tuberkuliozei ar kitai infekcinei ligai. Gali būti pirmasis kraujo ligų, tokių kaip limfomos ar leukemijos simptomas  Gali būti toli pažengusių kepenų, inkstų, neurologinių ligų (pavyzdžiui, Parkinsono ligos) simptomas. Kartais didesnį prakaitavimą lemia tam tikrų (pvz. psichiatrinių) medikamentų vartojimas.

Iš endokrininių ligų padidėjęs prakaitavimas dažniausiai leidžia įtarti skydliaukės veiklos sutrikimus, rečiau pasitaiko tokios ligos kaip feochromocitoma, akromegalija, neuroendokrininiai navikai, sergantiems  cukriniu diabetu - hipoglikemija. Greta minėtų ligų padidėjusiu  prakaitavimu dažniausiai skundžiasi moterys perimenopauzės ar menopauzės metu bei nutukimu sergantys asmenys. Vyrai, jeigu turi vieną iš mano minėtų endokrininių ligų arba turi per didelį kūno svorį, taip pat gali susidurti su padidėjusio prakaitavimo problemomis“, – tikino Kauno klinikų gydytoja endokrinologė.

Į klausimą, ar visi besikreipiantys dėl per didelio prakaitavimo asmenys tiriami dėl visų šių ligų, profesorė atsako, kad ne. „Mes vertiname simptomų visumą, tai reiškia, kad vertiname ir kitus kartu su padidėjusiu prakaitavimu esančius simptomus ir pagal tai matome, kuri liga labiausiai tikėtina. Į tai atsižvelgdami atliekame reikalingus tyrimus ligos diagnostikai. Dažnai pacientai prašo ištirti kortizolio koncentraciją, nes jie patiria stresą, bet ir taip yra žinoma, kad patiriant lėtinį stresą arba esant labai dideliam nerviniam jautrumui, kortizolio kiekis bus didesnis.  Mes, jeigu neįtariame endokrininės ligos, streso hormonų lygio netiriame. Mes tyrimus atliekame šita linkme tik tada, jeigu yra įtarimas, kad, nepriklausomai nuo streso lygmens, organizmas gamina per daug vienokio ar kitokio hormono, tarp jų ir kortizolio, tai tada mes atliekame specifinius tyrimus, kad tas ligas atmestume“, – pabrėžė prof. D.Veličkienė.

Galimi gydymo būdai

Šeimos gydytojas, greičiausiai bus pirmasis, kuris įvertins, kuria kryptimi reikia toliau tirti, atlikęs pagrindinius kraujo tyrimus ir įvertinęs prakaitavimą lydinčius simptomus.  Pavyzdžiui, jei greta prakaitavimo yra ir svorio mažėjimas, širdies plakimas, nervingumas, akių simptomai, gūžys arba padidėjęs epizodinis prakaitavimas lydimas ir didesnio kraujospūdžio ar veido bruožų pasikeitimo – greičiausiai būsite nukreiptas endokrinologo konsultacijai, jei iš kraujo tyrimų būtų matoma, kad yra pakitę kepenų rodmenys – būsite nukreiptas gastroenterologo konsultacijai, jei pakitę bendro kraujo rodikliai ar yra padidėję limfmazgiai – toliau bus tikslingas onkohematologo ištyrimas“, – vardijo Kauno klinikų gydytoja endokrinologė.

Iš tyrimų rezultatų aptikus, kurios organų sistemos sutrikimas nulėmė simptomus, pagal tai skiriami detalesni tyrimai ir parenkamas gydymas. Jeigu padidėjęs prakaitavimas pasireiškė dėl konkrečios ligos – būtent ši ir yra gydoma: ar tai būtų infekcija, ar endokrininė liga – pritaikius tinkamą gydymą ir prakaitavimas normalizuojasi.

Atskirais atvejais, kai pirminė hiperhidrozė (padidėjęs prakaitavimas, nesant kitų priežasčių), kuri nulemta genetiškai, prasideda jaunystėje (jaunesniems nei 25 metų amžiaus žmonėms) ir kuomet labiausiai prakaituoja delnai, pėdos, pažastys ypač stresinėse situacijose bei blogina gyvenimo kokybę, galima taikytis vietinį gydymą botulino injekcijomis į atitinkamas sritis. Gydymo botulino injekcijomis efekto trukmė svyruoja nuo 4 iki 6 mėnesių, vėliau procedūras reikia kartoti.  Jeigu yra profuzinis – neįprastai gausus daugelio kūno vietų prakaitavimas, – botulino injekcijos greičiausiai problemų neišspręs arba išspręs tik iš dalies.

„Todėl aš vis tiek būčiau linkusi kalbėti apie tai, kad jeigu prakaitavimas yra konkrečios ligos simptomas, didžiausią dėmesį reikėtų skirti būtent tos ligos gydymui. O botulino injekcijos labiau gali būti taikomos kai yra fiziologinis, įprastas prakaitavimas, bet žmogus jaučia, kad tas prakaitavimas jam yra per intensyvus“, – patarė profesorė.

Padidėjusio prakaitavimo, pasak gydytojos endokrinologės, nereikėtų ignoruoti jokiame amžiuje, ypač, jei simptomas suintensyvėja naktį. Jeigu prasidėjus menopauzei moterį vargina karščio bangos bei jas lydi dar ir kiti simptomai – taip pat delsti nereikėtų. „Visais atvejais reikėtų į tai kreipti dėmesį ir pagalvoti, kad tai gali būti ir kitos ligos, rimtos ligos pirmas signalas“, – dėmesį atkreipė Kauno klinikų profesorė.

Galiausiai, pasak jos, joks gydymas neduos siekiamų rezultatų, jei nekeisime savo gyvensenos: neatsigręšime į sveiką mitybą, nevaldysime streso, naudosime netinkamas higienos priemones, rinksimės sinetinių audinių rūbus ir nesilaikysime higienos reikalavimų. „Labai svarbu, kokį maistą valgome. Jei valgomas aštrus maistas, vartojamas alkoholis, mažai išgeriama vandens – visa tai taip pat gali prisidėti prie blogesnio prakaito kvapo, kas gali būti klaidingai palaikoma ligos simptomu. Kartu svarbu atkreipti dėmesį ir į tinkamą darbo bei poilsio režimą, nes tai taip pat turi įtakos medžiagų apykaitai bei prakaito reguliavimui, kaip vienas iš lėtinio streso, nerimo, perdegimo predisponuojančių veiksnių. Tai šiuos dalykus reikėtų įsivertinti“, – patarė prof. D.Veličkienė.

UAB „Lietuvos sveikata“ inf.

Autorė: Laura Adomavičienė