Nuo senų laikų žmones traukė paslaptingos, nežinomos vietos, lotyniškai vadinamos Terra incognita. Sėkmę žadėjo jau renginio atidarymas – ketvirtokė Melita Tauginaitė, pristatydama 10 laboratorijų ir jų vadovus, išjudino visus susirinkusius, užkrėtė  puikia nuotaika ir pažadėjo itin įtraukiančias veiklas, tad į Terra incognita paslapties naktį iš balandžio 17 į 18 pasinėrė Jonavos Senamiesčio gimnazijos mokiniai ir svečiai iš  J. Vareikio ir R. Samulevičiaus progimnazijų, ,,Lietavos“, ,,Neries“ pagrindinių mokyklų. „Jei esate smalsūs, visada rasite, ką įdomaus nuveikti. Noras sužinoti, išmokti ką nors nauja leidžia mums tobulėti, o svarbiausia – netapti nuobodiems“, – ši Volto Disnėjaus, JAV kino filmų prodiuserio ir režisieriaus, mintis įvardija pagrindinį renginio aspektą. Smalsumas Terra incognita naktį tampa pagrindine varomąja jėga – jis suburia mokinius ir alumnus bendram tikslui: tyrinėti, atrasti ir patirti.  

Į „Dexterio“ laboratoriją, kurioje visas kraujo ypatybių paslaptis atskleidė mokytojos Almos Rukšėnienės pakviestas Osvaldas Rodaitis, XXIII laidos alumnas, buvęs mokyklos prezidentas, o dabar – LSMU veterinarinės medicinos V kurso studentas, rinkosi biologijos entuziastai. Laboratorijos pavadinimas iškart kėlė asociacijų su serialu „Dexter“, todėl kilo intriga, ar laukia tik tyrinėjimas, ar ir šiek tiek detektyvo. Nors Osvaldas prisipažino esąs didelis šio serialo gerbėjas, veiklos išliko etiškos – detektyvams įsikišti neprireikė. Pirmoji veikla – kraujo tepinėlių gamyba: dalyviai patys ruošė preparatus ir stebėjo juos mikroskopu, o vėliau turėjo galimybę patyrinėti profesionaliai paruoštus mėginius. Lygino paukščio, alpakos ir arklio kraujo ląsteles, ieškojo jų skirtumų ir ypatumų. Tai leido geriau suprasti, kaip skirtingų gyvūnų organizmai prisitaikę prie savo aplinkos ir gyvenimo būdo. Didžiausio susidomėjimo sulaukė kraujo grupių tyrimas. Dalyviai išsiaiškino ne tik savo kraujo grupes, bet ir pagrindinius kraujo grupių skirtumus bei jų suderinamumą atliekant kraujo perpylimą. Ši patirtis padėjo suprasti, jog net ir nedideli biologiniai skirtumai gali turėti didelę reikšmę žmogaus organizmui. Daugelis pirmą kartą rankose laikė mikropipetes, todėl iš pradžių jautėsi nedrąsiai, tačiau smalsumas nugalėjo baimę. Tie, kurie jau ne pirmus metus renkasi Osvaldo laboratoriją, puikiai pažįsta ir jo „firminį mėsinėjimą“. Keturi savanoriai turėjo galimybę pjaustyti galvijo širdį ir iš arti pamatyti jos sandarą. Nors vaizdas kai kuriems pasirodė kraupus, ši patirtis suteikė neįkainojamų žinių ir leido suprasti, kaip iš tiesų veikia šis gyvybiškai svarbus organas.  

Pavadinimas ,,Saulės elementai“ skambėjo intriguojančiai, bet kartu ir šiek tiek gąsdino – pagaminti saulės energiją iš uogų šioje laboratorijoje chemijos mokytojas Vygandas Marozas pakvietė dr. Ernestą Kasparavičių, KTU mokslo darbuotoją. Nors vietos darbui iš anksto paruoštos gimnazijos gamtos mokslų laboratorijoje, eksperimentuotojus nuteikė labai rimtai, šiek tiek glumino rengėjų atsivežtos uogos – avietės ir mėlynės. Ne, desertų, visada suteikiančių energijos, čia niekas negamino. Paaiškėjo, kad iš uogų galima pasigaminti saulės bateriją – toks ir buvo kone tyliausios ir rimčiausios laboratorijos darbuotojais tapusių gimnazistų ir svečių iš pagrindinių mokyklų tikslas. Saulės energija gaminama ne tiesiogiai, o panaudojant uogų pigmentus. Tai vadinama dažais sensibilizuotais saulės elementais. Antocianinai – natūralūs dažai, kurie suteikia spalvą, sugeria saulės šviesą (ypač mėlyną ir violetinę) ir atiduoda elektronus, kurie ir tampa energijos pradžia. Dalyviams, itin susikaupusiems rimtam darbui, sekėsi puikiai, betarpiškai bendraujantis vadovas rado laiko prieiti prie kiekvieno ir padėti išspręsti bet kurią kilusią problemą. Laborantai sužinojo, kad svarbu ne tik itin tikslūs skaičiavimai, bet atidos reikalauja kiekviena minutė: juk ne ta puse įdėtas stikliukas tampa nelaidus ir eksperimentas nepavyksta. Nors šie metodas nėra pats patikimiausias, pasijusti tikrais atradėjais, pasigaminti bateriją, kuria galima pakrauti savo mobilųjį telefoną puikiai pavyko.  

Energijos reikia ne tik telefonams pakrauti, jos reikia visos nakties veiklai nusiteikusiems, netradicinių veiklų ištroškusiems paslapčių ieškotojams. Visi žino, kad maistas – mūsų išgyvenimo šaltinis, tačiau ne kiekvienas susimąsto, kaip vyksta maisto gamyba, kokių paslapčių ji slepia. Kiekvienas maisto produktas, kurį vartotojas įsigyja parduotuvėse, yra maisto technologo darbas, o šios profesijos atstovai  turi tenkinti žmonių poreikius, užtikrinti saugių, skanių, maistingų ir išvaizdžių maisto produktų gamybą. Šiuolaikinė visuomenė vis labiau domisi ne tik maisto skoniu, bet ir jo poveikiu žmogui ir žemei. Atidžiau paanalizuoti šią temą paskatino Kauno kolegijos Maisto technologijų studijų programos II kurso studentė Eglė Lukaševičiūtė su kolegėmis. Laboratorijos „Ar gali pasitikėti savo skonio receptoriais?“ veikla – kvapų atpažinimas, ragavimas ir juslinės vertės analizė – parodė, kad žmogaus skonio receptoriai nėra visiškai objektyvūs, o jų veikimas priklauso nuo patirties, prisiminimų, aplinkos ar net psichologinių veiksnių. Paaiškėjo, kad produktui atpažinti ar atskirti nuo kitų žmogui neužtenka tik vieno juslės organo. Kaip nepaklysti didžiulėje įvairovėje, kurią siūlo šiuolaikinis pasaulis? Pasirodo, nustatyti tikslius produkto skonius maisto technologams padeda elektroninis liežuvis. Pasitelkus technologijas, aktyviai formuojamas ir produktų skonis, kvapiosios medžiagos, vizualinis pateikimas.  

Biologijos mokytoja Danutė Kasmočienė į naktinį renginį pasikvietė dvi gimnazijos alumnes – Korneliją Kilmanaitę, paskutinio kurso Kauno kolegijos burnos higienos studijų studentę, Gabrielę Ramanauskaitę, paskutinio kurso Vytauto Didžiojo universiteto viešosios komunikacijos studentę. Šios sugalvojo laboratoriją grėsmingu ir intriguojančiu pavadinimu – „Jaunieji rykliai“. Tad į kokius vandenis pasiūlė pasinerti aktyviosios merginos. Ogi į verslo! Ir Gabrielė, ir Kornelija prisipažino, kad jų būsimos profesijos nieko bendro neturi su veikla, kuri jas traukia, labai domina, kuri jų gyvenime atsirado „iš lempos“... Tiesiog dalyvavo įdomioje kūrybiškumo paskaitoje ir taip užsikrėtė verslo virusu, kad dabar sėkmingai vysto savo projektus „jonavaon“ bei „MedJauta“. Užsiėmimo vadovės pasiūlė gimnazistų komandoms kelias problemines situacijas iš mokyklos gyvenimo ir paragino kūrybiškai ieškoti verslo idėjų, galbūt būsimų startuolių pagrindams. Užvirė darbas: mokiniai braižė strategijas, ginčijosi, įrodinėjo idėjų stiprumą, braukė ir vėl iš pradžių bandė rasti, kuo patrauklesnį, efektyvesnį sprendimo būdą. Buvo daug produktyvaus šurmulio, jaunatviško azarto, gerų emocijų ir draugiško komandinio darbo. Kas ten žino, gal po kelerių metų pradėję „Jaunuose rykliuose“ gimnazistai užaugins Lietuvai ne vieną verslo vienaragį... 

O gimnazijos tyliojoje skaitykloje karaliavo mada, nes čia įsikūrė laboratorija „Archetipas tavo įvaizdyje“. Dailės mokytojos Editos Danielienės pakviestos alumnės Austėja Davalgaitė, Kauno kolegijos įvaizdžio dizaino BA studentė bei Beatričė Vaišnoraitė, Vilniaus dailės akademijos Tapybos BA studentė, nakties veikloms pasiruošė iš peties: prisivežė spalvingų sijonų, vintažinių švarkelių, šilkinių šalikų, odinių rankinių, saulės akinių, ryškių skraisčių, suknelių, kelnių. Žodžiu, būsimieji stilistai galėjo rasti visko, ko reikėjo originaliam įvaizdžiui sukurti. Gimnazistų kūrybinis darbas virte virė: spalvas derino, rūbus matavo, šukuosenas kedeno, aksesuarus taikė ir keitė. Mat, laboratorijos vadovės užduotis sugalvojo „su kabliuku“ – reikėjo klientą  aprengti ne šiaip gražiai, o kad apranga kuo išsamiau atitiktų pasirinktą įvaizdį. Fantazija ir išradingumas liejosi per kraštus ir kūrybinis darbas visiems atnešė daug džiaugsmo. 

Gimnazijos koridoriuose vis dar viešpataujant tylai (eksperimentai truko net dvi valandas) laboratorijose vyko nuolatinė emocijų, susikaupimo ir nuostabos kaita. Laboratorija „Spindulinė terapija“ atvėrė duris į pasaulį, kuriame susitinka medicina, fizika ir žmogaus viltis. Vėžio gydymas – išmintingiausių šiuolaikinės visuomenės atstovų kova už gyvybę. Mokytojų Jolitos Klapovščiuk, Simonos Biliūnienės ir Astos Antanavičienės pakviestos gimnazijos alumnės Reda Venskauskaitė ir Julija Radzevičiūtė, medicinos fizikės, dirbančios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, supažindino gimnazistus su spinduline terapija – gydymo būdu, kai jonizuojančiais spinduliais naikinamos vėžinės ląstelės, stengiantis kuo mažiau  pažeisti sveikus audinius. Merginos pristatė galimybes įveikti ligą pasitelkiant įvairių rūšių spinduliuotę, aptarė gydymo detales. Gimnazistai išgirdo pasakojimą apie medicinos fiziko darbo rutiną ir patys išbandė, ką reiškia preciziškai planuoti gydymo procesą. Pasirodo, matematika ir fizika gali būti ne tik formulės sąsiuvinyje ar galvos skausmas per egzaminus – jos gali tapti ginklu kovoje už žmogaus gyvybę. Patirtys laboratorijoje priminė – didžiausi pasiekimai gimsta, kai žmogaus nenuleidžia rankų ir siekia pažinimo. 

Turbūt visi žino, kad spinduline terapija gydomi pacientai dažnai sulaukia emocinės pagalbos ir organizacijos „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“. Šios organizacijos meno plėtros vadovė, gimnazijos alumnė Justė Liaugaudienė ,,Terra incognita“ naktyje viešėjo ne pirmą kartą. Atidarymo metu Justė sakė, kad šiemet čia atvažiavo su tikslu ,,for fun“. Ar pavyko? Charizmatiška vedėja atvyko puikiai pasiruošusi – mokiniai iš skirtingų mokyklų iš pradžių nedrąsiai žvilgčioję vieni į kitus labai greitai buvo suburti į ratą. Įtraukiantis susipažinimo žaidimas, kuriame reikėjo ne tik pasakyti savo vardą, bet ir sugalvoti save pristatantį judesį iš pradžių atrodė neįmanomas, tačiau jau po pirmojo ,,rato“ šypsojosi ir visų vardus nesuklysdami vardijo ir puikiai komunikuojantys, ir per pamokas dažniau tylėti linkę mokiniai. Įtampa ir nejaukumas dingo akimirksniu. Dalyviai įsitikino, kad terapiniai žaidimai mažina baimę ir nerimą, gerina bendradarbiavimą su gydytojais, padeda išreikšti emocijas, pastarųjų šioje mokytojų Loretos Montvilienės ir Violetos Vareikienės inicijuotoje laboratorijoje buvo itin daug.  

Buvusią gimnazistę, dabar „Radiocentro“ naujienų tarnybos redaktorę Evelinę Želvytę –Bertašę pakvietė pavaduotoja Svetlana Glušniova, tad gimnazistai rinkosi  į praktinį žurnalistikos (ypač radijo) seminarą ,,Skamba gerai!” Pirmiausia Evelina susipažindino su skirtingais žurnalistikos žanrais, stiliais bei darbo technikomis ir virtualiai nusikėlė į Vilniaus Spaudos rūmus, kur įsikūręs „Radiocentras“. Po pažinties darbo ėmėsi patys mokiniai. Jie susibūrė į tris grupes: „Žinių!“,„Muzikos!“ir „Žaidimų!“– tai pagrindiniai dėmenys, iš kurių susideda komercinis radijas. „Žinių“ grupė rengė ir įgarsino radijo naujienas apie gimnazijos renginį. „Muzikos“ grupei teko užduotis sukurti „Terra incognita“ himną, o „Žaidimų“ ambasadoriai rengė vox populi apklausas bei montavo trumpus vaizdo įrašus socialiniams tinklams. Atliktas užduotis dalyviai pristatė kolegoms, o kūrybinį procesą vainikavo bendras aptarimas: diskusija, ką galima patobulinti, kad turinys idealiai tiktų radijo eteriui. 

Niekas neabejoja, kad stabilumo ir vidinės ramybės dažnai prireikia ne tik mokiniams, bet ir mokytojams bei tėvams, tad į  laboratoriją ,,Ar tikrai pažįsti save?“ dalyviai registravosi noriai. Mokiniai išbandė praktinę užduotį „Žiūriu, matau, girdžiu“ ir gilinosi į tai, kaip skirtingai suvokiame tą patį objektą ar reiškinį. Diskutavome apie smegenų galią: kaip jos „užpildo“ garsines spragas, interpretuoja odos receptorių signalus ar bando „atspėti“ vaizdą remdamosi patirtimi, šviesa ir perspektyva. Atlikę savęs pažinimo testą, mokiniai mokėsi valdyti savo mintis. Juk dažnai patys „išpučiame įvykius“ ar „nukabiname nosį“, matydami situaciją blogesnę, nei ji yra iš tikrųjų. Ši praktika dar kartą priminė, kaip svarbu objektyviai vertinti tikrovę ir nepasiduoti klaidingoms proto iliuzijoms bei užplūdusiems jausmams. Užsiėmimą vedė  gimnazijos mokinė alumnė Ieva Tuomaitė – šiuo metu LSMU klinikinės sveikatos psichologijos magistrantūros pirmo kurso studentė, ją pakvietė mokytoja Žydronė Stankevičienė.  

Naktis – paslapčių metas, jas pažinti pakvietė istorijos mokytojos Laima Statkevičienė ir Irūna Januškevičienė. Laboratorijoje „Nakties paslaptys“ gimnazistų laukė pažintis su karių pasauliu. Lietuvos kariuomenės specialistai Audrius Matuzas ir Sigitas Stacevičius drauge su kitais mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ kariais mokinius supažindino su psichologiniais operacijų principais, pasakojo, kaip svarbu ne tik fizinis pasirengimas, bet ir gebėjimas greitai mąstyti, tiksliai priimti sprendimus, ypač tada, kai ne viską gali pamatyti plika akimi. Didžiausią susidomėjimą kėlė gimnazistų rankose atsidūrę naktinio matymo prietaisai, termovizoriai ir įvairaus galingumo dronai – įranga, kuri iki tol daugeliui buvo matyta tik filmuose ar žinių reportažuose. Pro termovizorių mokiniai pamatė, kaip netikėtai sužimba žmogaus skleidžiama šiluma, o  pažvelgę per naktinio matymo prietaisą išvydo, kad juoda naktis gali virsti  paslaptingu ir labai ryškiu pasauliu. Be to, gimnazijos kieme mokiniai stebėjo pakylantį droną – mažą, bet neįtikėtinai greitą. Smagūs laboratorijos dalyviai  lietė, išbandė, klausė ir patys atsakinėjo į klausimus, todėl  pelnė simbolinius kariškus prizus.  Didžiausias laimėjimas buvo patirtis, leidusi  pažvelgti į pasaulį, kuriame budrumas ir žinios kartais reiškia daugiau nei jėga.  

Gal kam ir atrodo, kad dvi valandas susikaupus dirbti naktį nėra lengva užduotis, tačiau laikas laboratorijose pralėkė akimirksniu. Po refleksijos iniciatyvą perėmė išradinga ir nenuilstanti Gimnazijos MT komanda, gimnazijos alumnai ir staigmenas kūrę mokytojai Vyta Orlovienė ir Valdas Antanavičius bei neformaliojo ugdymo mokytojas Jonas Seselskas. Gimnazistai išbandė jėgas orientacinėse varžybose. Nuskaitę QR kodą kiekviename punkte dalyviai skubėjo vis į kitą punktą, o orientuotis gimnazijos aplinkoje naktį buvo nemenkas iššūkis ir svečiams, ir gimnazistams. Mokytojas Valdas Antanavičius nustebino naktinėtojus afrikietiškais ritmais, kurie siejo artėjančią pabaigą su pradžia – TMD šokio dienos nugalėtojų šokiu. Apie „Naujausias technologijas“ kalbėjo ir praktines veiklas organizavo robotikos būrelio mokytojas Jonas Seselskas. Kokia naktis be tradicinio protmūšio? Tik šį kartą ir tradicija vijosi technologijas – gimnazijos alumnas Dovydas Garuckas vadovavo interaktyviam protmūšiui. Mokinių tarybos idėja, įvardyta intriguojančiu pavadinimu ,,Tarp mūsų”, priminė populiarųjį ,,Mafijos” žaidimą, kuriame prireikė ir gudrumo, ir apsukrumo, ir greitos reakcijos, pastaroji artėjant rytui jau buvo pradėjusi blėsti. Gimnazijos alumnai Martynas Arlauskas, Aistė Januškevičiūtė, Ineta Semionovaitė, Pijus Vainilavičius naktinėtojams suorganizavo nenuspėjamą veiklą ,,Projektas Nr. 3”.  Ištvermingiausieji iki ryto linksminosi diskotekoje.  

Nekyla abejonių, kad  nakties įspūdžiais dar ilgai bus dalijamasi tarpusavyje, dalyvavusieji lyg suokalbininkai supras vienas kitą iš menkos užuominos. Terra incognita dar kartą įrodė, kad mokymasis gali būti gyvas ir įdomus. Tai – ne tik renginys, bet ir įkvepiančios patirtys, skatinančios peržengti savo ribas, nugalėti baimes ir pažinti pasaulį per asmeninį išgyvenimą. Tai buvimas kartu, skatinantis bendrystę, supratimą, vieni kitų pažinimą. 

Senamiesčio gimnazijos inf.