„Laba diena. Informuoju, kad atliekame nemokamą plastikinių arba klijuoto medžio langų patikrą, senesniems nei treji metai. Tikriname varstomąją langų dalį. Norėčiau paklausti, ar jūsų langai dar garantiniai, ar jau nebegarantiniai?“ – tokiais žodžiais prasideda skambutis, kurio šiandien , lapkričio 11- osios popietę gavo ne vienas jonavietis.

„O nuo kada tokia paslauga Lietuvoje teikiama? Ir kokiame mieste dirbate?“ – teiraujasi moteris, išlikdama budri.

„Šiandien dirbame Jonavoje, taip pat dirbame Kaune ir Klaipėdoje“, – atsako nepažįstamasis balsas telefone.

Toliau pokalbis klostosi taip, kaip daugelis panašių „nemokamų patikrų“ – viliojančiai:

„Mūsų įmonė remontuoja senus langus, o patikras atliekame nemokamai. Siūlome pasitikrinti langų sandarumą, tarpinių būklę, reguliavimo režimą, užrakto mechanizmą. Jei aktualu, galime suderinti laiką.“

Tačiau moteris išlieka atsargi:

„Na, žinokit, gal ir būtų aktualu, bet nenoriu tikėti telefoniniais pasiūlymais – dabar tiek sukčių. Ačiū už informaciją, viso geriausio.“

„Viso gero“, – mandagiai atsisveikina skambintojas.

Būtent tokį pokalbį į redakciją atsiuntė jonavietė, rimtai susirūpinusi dėl galimo sukčiavimo ar aferos. Pasak jos, situacija kelia daug klausimų – nuo realios paslaugos tapatumo iki duomenų naudojimo teisėtumo.

Įtartinai dažnai ieškomas numeris

Kaip rodo svetainės kienonumeris.lt duomenys, numeris, iš kurio skambinta moteriai, buvo ieškotas net 1226 kartus (ir čia tik vienoje svetaineje), o paskutinis patikrinimas atliktas lapkričio 11 dieną – tą pačią dieną, kai ji gavo skambutį.

Tai rodo, kad numeris sulaukia didelio visuomenės dėmesio, o galbūt ir įtarimų.

Vienas interneto vartotojas dar šių metų sausio 15-ąją rašė:

„Siūlosi patikrinti langus, o kai supratom, kad sukčiai, nusprendėm patikrinti, kaip elgsis atvykę. Atvyko su neblogu BMW automobiliu, kostiumu ir planšete rankoj vaikinas, saldžią šypseną nutaisęs. Tačiau jo neįsileidom ir pakalbinom, kodėl apgaudinėja žmones. Tai išgirdęs klausimą, pabėgo, užtrenkė laiptinės duris ir skuosdamas išvažiavo. Neapsigaukit ir įspėkit vyresnius artimuosius.“

Sukčiai ar agresyvi rinkodara?

Anot jonavietės, galimos kelios versijos. Viena – tai sukčiai, bandantys patekti į gyventojų namus neva „tikrinti langų“, o iš tiesų apžiūrintys vertingus daiktus, kad vėliau galėtų juos pavogti.

Kita – galbūt tai reali įmonė, užsiimanti langų remontu, tačiau naudojanti abejotinus būdus pritraukti klientus.

Vis dėlto išlieka esminis klausimas: ar tokie skambučiai nepažeidžia tiesioginės rinkodaros įstatymų?

Ką sako įstatymas?

Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, tiesioginė rinkodara – tai veikla, kurios tikslas paštu, telefonu ar kitu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas bei teirautis jų nuomonės.

Prieš siunčiant bet kokius pasiūlymus esamiems ar potencialiems klientams, būtina įvertinti, ar pranešimas gali būti laikomas tiesioginės rinkodaros pranešimu.

Jeigu jame yra tiesioginių ar netiesioginių pasiūlymų įsigyti prekes ar paslaugas, – net jei dalis pranešimo atrodo informacinė, – tai jau laikoma rinkodara.

Tuo tarpu Elektroninių ryšių įstatymas aiškiai numato:

„Elektroninių ryšių paslaugas naudoti tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto naudotojo sutikimą.“

Tai reiškia, kad skambinti ir siūlyti paslaugas telefonu galima tik gavus aiškų žmogaus sutikimą. Be jo – tai pažeidimas.

Budrumas – geriausia apsauga

Šiandien, kai telefoniniai sukčiai veikia itin aktyviai, o jų metodai tampa vis įtikinamesni, svarbu išlikti budriems.

„Belieka tik paraginti būti atidiems ir rimtai vertinti, kas jums skambina, ką siūlo, kad nepakliūtumėte į sukčių pinkles“, – sako jonavietė.

Ekspertai primena: jei skambintojas siūlo nemokamas paslaugas, prašo asmeninės informacijos ar nori patekti į jūsų namus – būkite atsargūs. Geriau pasidomėkite įmone savarankiškai, o įtartinus atvejus praneškite policijai arba Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Kai paslauga „nemokama“, kartais brangiausiai gali kainuoti mūsų patiklumas.