Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia svarstyti priemonių plano projektą dėl mokytojų pritraukimo ir išlaikymo mokyklose, darbo sąlygų gerinimo. Siūlymai buvo aptariami ir svarstomi su socialiniais partneriais, taip pat ir profesinėmis sąjungomis.
2026–2028 m. pedagogų pritraukimo planas orientuotas į dvi kryptis – naujų mokytojų pritraukimą ir mokytojų darbo sąlygų gerinimą, kad mokytojai liktų švietimo sistemoje. Numatoma tikslinti finansinę paramą studentams, įteisinti studento-stažuotojo modelį, stiprinti jaunų mokytojų mentorystę bei mokytojų profesinį saugumą ir psichologiškai saugią darbo aplinką.
„Su mokytojų trūkumo problema susiduriama visoje Europoje, ne tik Lietuvoje. Ieškome tvarių sprendimų, kaip į mokyklas pritraukti naujų mokytojų ir išlaikyti jau esamus mokytojus, užtikrinti jiems patrauklias darbo, kvalifikacijos tobulinimo galimybes, didinti šios profesijos patrauklumą.
Planuojamos priemonės 2026–2028 m. sudaro nuoseklią sistemą: tikslinis studentų pritraukimas, ankstyvas įėjimas į profesiją, stipri mentorystė ir psichologiškai saugi darbo aplinka. Tikimės, kad tai padės stabilizuoti mokytojų skaičių, ypač trūkstamų specializacijų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Naujų mokytojų poreikis atsiranda dėl dirbančių mokytojų amžėjimo: 55 metų ir vyresnių mokytojų dalis 2022 m. siekė 42 proc., o 2025 m. – jau 45 proc. Mokytojų poreikis nuo 2023 m. kasmet auga (2023 m. trūko 150 mokytojų, 2024 m. – 350, 2025 m. – 600). Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus visoje Lietuvoje trūks apie 6 tūkst. mokytojų.
Didžiausias dėmesys – trūkstamoms specialybėms
Numatoma atnaujinti pedagogikos specializacijų, kurias pasirinkusiems studentams skiriama papildoma finansinė parama, sąrašą – į jį būtų įtraukiama socialinė pedagogika, anglų kalba ir ispanų kalba šalia jau esančių užsienio kalbų. Parama skiriama toms specializacijoms, kuriose trūksta mokytojų.
Taip pat plečiama pedagogikos studijų pasiūla Vakarų Lietuvoje. Šiame regione kol kas vykdomos tik vaikystės pedagogikos studijos Klaipėdos universitete. Universitetas ateityje planuoja tapti stipria regionine mokytojų rengimo baze, siūlyti ir dalyko pedagogikos studijas.
Patrauklesnės sąlygos pradedantiems mokytojams
Pedagogams rengti skirtą valstybės finansavimą siūloma nukreipti ten, kur trūkumas didžiausias, ir tuo pačiu užtikrinti, kad paramą gavę studentai ateitų dirbti į mokyklas. Duomenys rodo, kad dabartinė finansinės paskatos sistema neduoda laukiamo rezultato – trečdalis pedagogikos studijų absolventų, net ir užbaigę studijas, neateina dirbti į ugdymo įstaigas. Kasmet į pedagogikos studijas priimama apie 2 tūkst. studentų – iš jų apie 1,4 tūkst. į bakalauro studijas ir apie 600–700 į pedagogikos profesines studijas. 2025 m. pedagogikos studijų absolventų, mokyklose dirbančių praėjus 2 metams nuo studijų pabaigos, buvo apie 69 proc. (2024 m. – 63 proc., 2023 m. – 60 proc.).
Siūloma finansinę paramą studijuojantiesiems diferencijuoti pagal kursus. Pavyzdžiui, pirmame ir antrame kurse pedagogikos studentai galėtų gauti 300 Eur stipendiją per mėnesį, trečiame – 400 Eur, ketvirtame – 500 Eur per mėnesį.
Kadangi galimybe sudaryti išankstines įsidarbinimo mokykloje darbo sutartis pasinaudoja nedidelė dalis pedagogikos studentų, siūloma atsisakyti dabartinio įpareigojimo studentams po studijų baigimo mokykloje dirbti ne mažiau kaip 0,7 etato ir ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, jeigu jie siekia gauti didesnę valstybės finansinę paramą. Tokie reikalavimai jaunam žmogui dažnai per griežti. Siūloma, kad papildomą finansinę paramą ir metodinę pagalbą pirmuosius dvejus darbo metus po studijų gautų visi pradedantieji mokytojai, įsidarbinę ugdymo įstaigoje.
Tam, kad pedagogikos absolventams būtų lengviau įsilieti į darbą mokykloje, nuo 2027 m. galėtų būti išbandoma nauja pedagogikos stažuotės programa. Tai pedagogikos studijų forma, kurios metu praktikai būtų skiriama daugiau laiko. Pavyzdžiui, I kurse studijoms aukštojoje mokykloje būtų skiriamos 5 dienos per savaitę, II kurse – 4 dienos studijoms ir 1 diena praktikai mokykloje, III kurse – 3 dienos studijoms ir 2 dienos praktikai, IV kurse – 2 dienos studijoms ir 3 dienos praktikai. Šią studijų formą pasirinkę studentai galėtų gauti 500 Eur stipendiją per mėnesį, mokykloje įsidarbintų pagal darbo sutartį. Programa pilnai galėtų būti įgyvendinama nuo 2028 m.
Mentorystės stiprinimas
Siekiant sumažinti jaunų mokytojų pasitraukimą iš profesijos siūloma suburti akredituotų mokytojų-mentorių komandą, padėsiančią pedagogikos studentams ir pradedantiems mokytojams sklandžiai įsilieti į profesiją, gauti pagalbą, konsultacijas. Būtų ne tik parengiamas mentorystės organizavimo aprašas aukštajai mokyklai ir švietimo įstaigai, bet ir inicijuojama kvalifikacijos tobulinimo programa pradedančiųjų mokytojų mentoriams.
Kokybiška mentorystė padėtų suteikti pedagogikos studentui ir pradedančiam mokytojui praktinę metodinę pagalbą, padėtų išvengti nesėkmių, perdegimo, per didelio krūvio ir prisidėtų prie stabilaus mokytojo karjeros starto.
Pedagogikos studentams taip pat siūloma plėsti galimybes dar studijuojant pradėti dirbti mokykloje: įvesti studento-stažuotojo pareigybę, leidžiančią studentams dalyvauti ugdymo procese prižiūrint mentoriui, gauti atlygį, kaupti patirtį. Toks tarpinis etapas tarp studento ir mokytojo atvertų kelią ankstyvai, palaikomai, į kompetencijų ugdymą orientuotai mokytojo karjerai.
Siūloma greitesnė karjera, palankesnės sąlygos grįžti
Į mokyklas siekiant pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, siūloma tikslinti mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos nuostatus: aukštos kvalifikacijos specialistai – turintieji magistro ar daktaro laipsnį – galėtų pradėti dirbti mokytojais ir greičiau įgytų aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, turinčią įtakos didesniam darbo užmokesčiui.
Siūloma susieti edukologijos arba mokomojo dalyko magistro laipsnį su vyresniojo mokytojo kvalifikacine kategorija, o daktaro – su mokytojo metodininko kategorija. Skaičiuojama, kad ši priemonė iki 2028 m. pritrauktų 5–10 proc. trūkstamų dalykų mokytojų, pavyzdžiui, baigusių matematikos, chemijos, fizikos studijų kryptį.
Siūloma, kad mokytojo pasiekta kvalifikacinė kategorija būtų įskaitoma ir mokytojui įgijus teisę mokyti kito dalyko, pavyzdžiui, biologijos mokytojui metodininkui įgijus teisę mokyti chemijos, jis būtų ne tik biologijos mokytojas metodininkas, bet ir chemijos mokytojas metodininkas.
Taip pat siūloma atsisakyti stažo reikalavimo siekiant kvalifikacinės kategorijos, t. y. į aukštesnę kvalifikacinę kategoriją galėtų pretenduoti ir neseniai mokykloje pradėję dirbti mokytojai. O mokytojai, kurie buvo įgiję kvalifikacinę kategoriją, paskui išėjo iš darbo ir po kelerių ar net daugiau metų vėl grįžo mokyti, kategorijos nepraras.
Duomenys rodo, kad sąlygos mokyklose siekti karjeros – aukštesnės kvalifikacinės kategorijos – užtrunka per ilgai, esamos procedūros nemotyvuoja jaunų mokytojų likti mokykloje, nepritraukia kitų studijų krypčių absolventų.
Lankstesnės galimybės įsidarbinti
Siūloma supaprastinti įsidarbinimo reikalavimus dar neturintiesiems pedagogikos krypties išsilavinimo. Pavyzdžiui, daugiau gimtakalbių galėtų dirbti užsienio kalbų mokytojais, jiems reikėtų turėti aukštąjį išsilavinimą ir atitinkamos užsienio kalbos mokėjimo C1 lygiu įrodymą (pedagogo profesinę kvalifikaciją įgytų per 2 metus). Dabar mokykloms, ypač rajonuose, trūksta retesnių užsienio kalbų mokytojų.
Tarp pateiktų siūlymų – ir galimybė konsoliduoti tam tikrų dalykų pamokas (pavyzdžiui, matematikos, fizikos) tarp kelių mokyklų. Mokyklai per kelis kartus skelbtą konkursą neatsirinkus mokytojo, pamokas mokiniams mokykloje nuotoliu galėtų vesti kitos mokyklos mokytojas, mokinius tuo metu prižiūrėtų ir jiems talkintų mokinio padėjėjas ar studentas-stažuotojas. Tai padėtų spręsti mokytojų stygiaus problemą regionuose.
Mokytojų profesinės veiklos apsauga: nulinė tolerancija smurtui
Taip pat būtų siekiama mažinti mokytojų patiriamą biurokratinę naštą, išbandyti biurokratinę naštą mažinančias priemones: naudojant skaitmeninio testavimo įrankius automatizuoti vertinimo, pažymių, ataskaitų sistemas, mažinti dokumentų kiekį.
Būtų peržiūrimas mokytojų darbo krūvis ir etato struktūra: subalansuojamos kontaktinės ir nekontaktinės valandos, aiškiai apibrėžiamas mokytojui privalomų veiklų sąrašas, sukuriamas vienodas etato apskaičiavimo modelis visoms Lietuvos mokykloms, taip pat supaprastinami mokytojo atestacijos nuostatai.
Papildomai planuojamos priemonės sustiprinti mokytojų profesinės veiklos apsaugą. Bus siekiama aiškiai įtvirtinti mokytojo saugumą nuo nepagrįstų reikalavimų, patyčių ar agresyvaus elgesio, nustatyti mokyklos pareigą ginti mokytoją ir užtikrinti teisinę bei psichologinę pagalbą. Psichologinė pagalba apimtų ir konsultacijas sunkumų patiriantiems mokytojams nedelsiant, perdegimo prevencijos programą, kurią numatoma parengti artimiausiu metu. Siūloma, kad paslaugas mokytojams galėtų teikti savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose dirbantys psichologai. Taip pat numatoma bendradarbiaujant su Teisingumo ministerija inicijuoti nepriklausomų teisininkų konsultacijas mokytojams, tam skiriant specialų finansinį krepšelį.
Be kita ko, numatoma išanalizuoti ir parengti siūlymus dėl mokytojų etato struktūros tobulinimo.
Ministerijos siūlymai aptarti su švietimo profesinių sąjungų, aukštųjų mokyklų, pedagogų, savivaldybių, moksleivių ir studentų atstovais. Tam pernai rudenį buvo suburta darbo grupė, joje dalyvavo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, švietimo profesinių sąjungų „Solidarumas“ ir „Sandrauga“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos moksleivių sąjungos, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybių, Lietuvos sporto universiteto, Vilniaus kolegijos, Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Vilniaus švietimo pažangos centro atstovai.
Ministerija iki kovo 20 d. lauks daugiau pasiūlymų iš suinteresuotų grupių. Su planu galima susipažinti čia.
