Koronaviruso (COVID-19) pandemijos laikotarpiu prasta darbuotojų psichologinė savijauta ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemos ir toliau išlieka aktualios. Vis dėlto, kai kuriose darbovietėse yra atliekama mažiau prevencinių veiksmų nei iki pandemijos.

Nepaisant to, kad perėjimas prie nuotolinio darbo kai kuriems darbuotojams suteikia daugiau galimybių, pavyzdžiui, mažiau laiko sugaištama kelionėms, sumažėja išlaidos, lengviau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, lankstesnės darbo valandos, mažiau streso ir trikdžių, bet kartu gali kelti riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Kylančios rizikos – mažesnės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kontrolės (tikrinimų, testavimo) apimtys, bendravimo ir palaikymo vieni kitiems stoka, nelaimingi atsitikimai, neergonomiška darbo vieta, nekontroliuojama darbo vietos sauga. Tai gali neigiamai atsiliepti ne tik darbuotojams, bet ir jų šeimos nariams, kolegoms ir darbovietei. Dirbant kai kuriose veiklos srityse psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali kelti riziką ir visuomenei.

Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus prof. dr. R. Čiužo, sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir dėl to kylančias problemas padėti gali tikslingas prevencinių priemonių įgyvendinimas.

„Šie veiksmai turėtų būti nukreipti į darbuotojų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikos veiksnių mažinimą ir apsauginių veiksnių stiprinimą. Pandemija, su kuria kovoja Lietuva ir pasaulis, turėjo didžiulį poveikį visame pasaulyje ir sukėlė begalę naujų iššūkių valstybės institucijoms, darbdaviams, darbuotojams ir visiems gyventojams“, - sako prof. dr. R. Čiužas.

NTAKD vadovo teigimu, dėl pandemijos darbovietėse buvo vykdoma mažiau prevencinių priemonių, nei iki jos.

Tai rodo NTAKD tyrimas, atliktas 2021 m. vasario – balandžio mėnesiais, kurio metu buvo vertinama psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos situacija ir poreikis mūsų šalies darbovietėse bei pandemijos iššaukti veiklos pokyčiai. Jo metu apklaustas 551 darboviečių atstovas, pusė respondentų buvo patys darbdaviai.

Tyrimas atskleidė, kad 1 iš 5 darboviečių karantino metu nebevykdė prevencinių priemonių, kurias vykdė iki tol, arba jų vykdė mažiau. Tik 2 proc. darboviečių buvo vykdoma daugiau priemonių, įtraukiant ir naujas, o 7 proc. mastas išliko toks pats, bet pakito jų pobūdis, įgyvendinimo būdai.

„Sumažėjo visų vertintų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimas dalyje darboviečių. Apie trečdalis darboviečių, kurios iki tol vykdė tokias priemones kaip darbuotojų psichikos sveikatos gerinimas, švietimas, konsultavimas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemų klausimais, pagalba darbuotojams, turintiems tokių problemų, pandemijos metu to nebedarė“, - sako NTAKD vadovas.

Darbuotojų tikrinimų dėl alkoholio vartojimo nebevykdė ketvirtadalis darboviečių, kurios iki tol tai darė, o darbuotojų testavimo dėl narkotikų vartojimo nebevykdė daugiau nei pusė juos testavusių darboviečių.

Siekiant skatinti kurti sveikas, saugias ir tinkamas darbo sąlygas, kasmet balandžio 28 dieną minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Atliepdama pandemijos keliamus iššūkius, Tarptautinė darbo organizacija 2021 m. įgyvendina kampaniją su šūkiu „Numatykite, pasiruoškite ir reaguokite į krizes – investuokite į tvarias darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) sistemas“, skirtą šiai dienai paminėti.

NTAKD ekspertų vertinimu, šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu labai svarbu rūpintis darbuotojų sauga, sveikata ir gerove.

Informaciją ir naudingas rekomendacijas, kaip įgyvendinti prevencijos priemones darbo vietose galima rasti NTAKD interneto svetainėje: https://ntakd.lrv.lt/lt/prevencija/informacija/prevencija-darbo-vietose.

NTAKD inf.

Taip pat skaitykite: