Lietuvoje palaipsniui daugėja žalingų įpročių atsisakančių žmonių – rūkančių ir vartojančių alkoholį, o narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimas, kaip ir Europoje, stabilizuojasi. Ypač jaunimo gretose. Prognozuojama, jog tokios tendencijos turėtų išlikti ir netolimoje ateityje, nes vis aktyviau vykdoma prevencinė veikla narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo srityse.

Tokios tendencijos išryškėja analizuojant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) 2020 m. veiklos ataskaitą, kuri pristatyta Ministrų kabinetui.

 

NTAKD direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, neabejotinai gerėjantiems rodikliams įtakos turi ir visuomenėje vis populiarėjanti sveiko gyvenimo būdo kultūra, ir didesnis valstybės dėmesys prevencijai, socialinei reabilitacijai.

 

„Socialinės reabilitacijos paslaugos suteikia galimybę tūkstančiams žmonių sugrįžti į pilnavertį gyvenimą ir atsisakyti psichotropinių medžiagų bei kitų žalingų įpročių. Ypač jaunimo gretose, nes pagalba orientuojama ne tik į jaunuolius, bet ir į jų artimuosius, kurie geriausiai mato kylančius sunkumus ir ieško sprendimų, kaip padėti savo atžaloms. Tai rodo, kad žmonės problemas sprendžia pirmiausia jas pripažindami ir vis drąsiau kreipdamiesi pagalbos į specialistus“, - sako prof. dr. R. Čiužas.

 

Pavyzdžiui, per 2015–2020 m. daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, gavo

psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas, iš kurių net 47 proc. pradėjo ieškotis darbo, mokytis arba dirbti.

 

Reaguojant į ankstyvosios intervencijos paslaugų trūkumą jauniems žmonėms, kurie eksperimentuoja, nereguliariai vartoja alkoholį ir (ar) narkotikus, sukurta efektyvi ir veiksminga pagalbos sistema nacionaliniu lygiu. Nors dėl užklupusios koronaviruso (COVID-19) pandemijos ir sumažėjo 14-21 metų jaunuolių, kurie 2020 m. dalyvavo ankstyvosios intervencijos programoje, tačiau džiugina teigiama tendencija - šią programą baigusių jaunuolių daugėja (nuo 72 proc. 2018 m. iki 84 proc. 2020 m.). 

 

Pasak NTAKD direktoriaus prof. dr. R. Čiužo, departamentas vis daugiau dėmesio skiria socialinei partnerystei su verslu,

ypač vykdant konsultacinę pagalbą verslo naujokams.

 

„Tai padeda ne tik mažinti administracinę naštą verslams, nes vis daugiau paslaugų perkeliama į elektroninę erdvę, bet ir išvengti klaidų, o jas pastebėjus – ištaisyti. Tai yra labai svarbus bendradarbiavimo modelis su verslu, kai galima problemas spręsti kalbantis ir tariantis, o ne skiriant baudas už pažeidimus. Šiuo keliu ir toliau bus einama“, - sako NTAKD vadovas.

 

Mažiau vartojama tradicinio tabako

Naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad mūsų šalyje nuo 2015 m. palaipsniui mažėja legalių tabako gaminių suvartojimas. Pavyzdžiui, 2019 m. atlikto gyventojų statistinio tyrimo rezultatai rodo, kad kasdien rūkančių gyventojų dalis, lyginant su 2014 m., sumažėjo nuo 20,4 proc. iki 18,9 proc.. Be to, mažėja ir kasdien tradicinius tabako gaminius vartojančio jaunuolių.

 

Visgi ekspertams nerimą kelia tai, kad nežymiai daugėja 15-34 metų gyventojų, rūkančių elektronines cigaretes, kurios nepriskiriamos prie tabako gaminių. Šiuo metu šiuos gaminius vartoja 18,6 proc. minėto amžiaus žmonių.

 

Alkoholio vartojama mažiau

Pastaraisiais metais mažėja ir legalaus alkoholio suvartojimas. Pavyzdžiui, 2019 m. vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas suvartojo 11,1 litrų per metus, kai 2014 m. šis rodiklis vienam žmogui siekė 14,2 litro.

 

Daugėja ir žmonių, kurie pasirenka sveiką gyvenimo būdą ir išvis nevartoja alkoholio. 29 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų teigė, kad per metus visiškai nevartojo jokių alkoholinių gėrimų. Pavyzdžiui, 2014 m. išvis alkoholį nevartojančių gyventojų buvo 14 proc., kaip teigia jie patys, o bent kartą per savaitę juos vartojo 12 proc. apklaustųjų, iš kurių 20 proc. vyrai, o 6 proc. moterys. 

 

Analizuojant ilgesnį - 2007-2018 m. – laikotarpį mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, sumažėjo 3,9 karto. Palyginimui, nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirusių žmonių skaičius 2019 m., lyginant su 2018 m., sumažėjo 7 atvejais (2019 m. užfiksuoti 52, o 2018 m. – 59 mirties atvejai).

 

NTAKD ekspertų vertinimu, mažėjančiam alkoholio vartojimui įtakos turėjo ir prieš keletą metų Seime įstatymais priimti pakeitimai, susiję su alkoholio ribojimais dėl amžiaus, prekybos laiko. 

 

Pandemijos įtaka

Bendras apsinuodijimų skaičius įvairiomis medžiagomis karantino metu irgi sumažėjo. Apsinuodijimų alkoholiu per pandemiją, pavyzdžiui, 2020 m. kovo – gegužės mėnesiais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., sumažėjo per pusę – nuo 1278 iki 624. Analizuojant ilgesnį laikotarpi, apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais skaičius sumažėjo 8 proc. - nuo 66 atvejų 2019 m. iki 61 atvejo 2020 m.

 

Pernai, paskelbus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso, išaugo etilo alkoholio poreikis, kuris naudojamas dezinfekciniams skysčiams gaminti. Praėjusiais metais, lyginant su 2019 m., net 44 proc. padidėjo licencijų verstis didmenine prekyba alkoholio produktais, išskyrus alkoholinius gėrimus, skaičius.

 

Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos gamintojai mūsų šalies rinkai galėtų daugiau pasiūlyti dezinfekcinių priemonių, buvo rasti sprendimai, kurie užtikrino lankstų ir greitą licencijų bei leidimų spiritui išdavimą.

 

2020 m. gruodžio 31 d. mūsų šalyje galiojo 849 NTAKD išduotos licencijos, leidimai ir pažymėjimai.

Taip pat skaitykite: