Naujojoje Grynųjų pinigų deklaracijos formoje reikės nurodyti išsamesnius duomenis apie pinigų savininką, numatomą gavėją bei transportą, kuriuo vežami grynieji pinigai. Taip siekiama užtikrinti pinigų kilmės ir susijusių asmenų atsekamumą, jei būtų nustatyta, kad pinigai skirti nelegaliai ar teroristinei veiklai.

Kartu su Grynųjų pinigų deklaracija reikės pateikti ir gabenamų grynųjų pinigų kilmę patvirtinančių dokumentų kopijas. Priklausomai nuo grynųjų pinigų ekonominės kilmės, tokie dokumentai galėtų būti:

•         dokumentas, nurodantis grynųjų pinigų ir (ar) piniginių priemonių paveldėjimą;

•         sutartis, kurios objektas yra pervestos lėšos;

•         kilnojamojo arba nekilnojamojo turto pardavimo sutartis, kai atsiskaitoma grynaisiais;

•         kasos čekis (kitas dokumentas), kurį išduoda loterijos, varžybų, sporto ar kultūros renginių, azartinių lošimų organizatoriai ir kt.

•         kiti lėšų savininko išduoti dokumentai, įskaitant notaro patvirtintus dokumentus, kuriuose pateikiama įstaiga (organizacija) ir patvirtinama grynųjų ir (arba) piniginių priemonių kilmė;

•         banko išrašas;

•         kiti dokumentai.

Grynųjų pinigų deklaraciją galima kompiuteriu užpildyti ir atsispausdinti dviem egzemplioriais iš anksto prieš išvykstant iš Lietuvos Respublikos arba atvykus į pasienio kontrolės punkte veikiantį muitinės postą užpildyti popierinę formą.

Lietuvos muitinė primena, kad kertant ES išorines sienas, privaloma deklaruoti grynaisiais pinigais vežamą didesnę nei 10 tūkst. eurų sumą ar atitinkamą sumą kita valiuta. Grynieji pinigai taip pat yra:

•         banknotai ir monetos, įskaitant valiutą, kuri dabar nėra apyvartoje, tačiau ją galima iškeisti finansų įstaigose ar centriniuose bankuose į banknotus ir monetas, kurios yra apyvartoje kaip atsiskaitymo priemonė;

•         kitos atsiskaitymo priemonės, kurias pateikus jų turėtojas turi teisę reikalauti finansinės sumos be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento – čekiai, kelionės čekiai, pareikštinės formos čekiai, paprastieji vekseliai arba piniginės perlaidos;

•         labai likvidus, vertės neprarandantis turtas, kurį galima iškeisti į valiutą prieinamose prekybos rinkose: auksinės monetos, kurias sudaro bent 90 proc. aukso, aukso luitai, grynuoliai ar gabalai, kuriuos sudaro bent 99,5 proc. aukso.

Atkreiptinas dėmesys, kad muitinės pareigūnai keliautojų gali pareikalauti deklaruoti ir mažesnes nei 10 tūkst. eurų  vertės grynųjų pinigų sumas, jeigu yra požymių, kad šie pinigai susiję su nusikalstama veika.

Taip pat, kilus pagrįstų įtarimų pagal rizikos požymius, muitinė pareigūnai gali pareikalauti asmens pateikti grynųjų pinigų deklaraciją ir įvažiuojant į Lietuvą ar išvykstant iš jos per vidines ES sienas.

Tais atvejais, kai į grynieji pinigai į ES teritoriją įvežami arba iš jos išvežami pašto siuntose, kurjerinėse siuntose, nelydimame bagaže arba krovininiuose konteineriuose, muitinė gali pareikalauti pateikti Grynųjų pinigų atskleidimo deklaraciją. Šią deklaraciją, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, muitinei pareikalavus turi pateikti nelydimų grynųjų pinigų siuntėjas, gavėjas arba jų atstovas. Atskleidimo deklaraciją būtina pateikti per nustatytą 30 dienų terminą.

Visos deklaracijų formos ir jų pildymo instrukcijos pateikiamos Lietuvos muitinės interneto svetainės skiltyje Keleiviams > Grynųjų pinigų deklaravimas.

Taip pat skaitykite: