Liepos pradžioje Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biržų regioniniame parke surengta „Miško paukščių lizdų atpažinimo“ stažuotė ne tik suteikė specialistams praktinių žinių apie plėšriųjų paukščių lizdų paiešką ir jų atpažinimą, bet dar kartą parodė, kokią reikšmę gamtos apsaugai turi surinkti duomenys. Kiekvienas aptiktas lizdas, nauja saugomos rūšies radavietė ar patikslinta informacija papildo Saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS), kuri yra pagrindinis duomenų šaltinis, vertinant biologinės įvairovės būklę ir planuojant apsaugos priemones.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ekspertai, ornitologai dr. Gintarė Grašytė ir Saulis Skuja saugomų teritorijų direkcijų biologinės įvairovės specialistus konsultavo, kaip surasti stambiųjų miško paukščių lizdus, juos atpažinti ir tinkamai dokumentuoti. Tokios žinios vėliau tampa svarbia grandimi saugant retas rūšis.
Stažuotės metu gamtosaugininkai tikrino lizdus miškuose, stebėjo paukščių skrydžius pamiškėse ir pagal juos ieškojo lizdų, analizavo buveines, saugomų rūšių veisimosi vietas bei mokėsi vertinti rūšių apsaugai svarbius požymius.
Stambiųjų miško paukščių lizdų stebėsena yra reikšminga, nes daugelis šių paukščių savo lizdus naudoja dešimtmečiais. Yra užfiksuota atvejų, kai tas pats juodojo gandro lizdas naudojamas beveik 50 metų. Nors paukščiai ne visuomet peri tame pačiame lizde, jie paprastai sugrįžta į tas pačias vietas ir netoliese sukrauna naujus lizdus.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ekspertės dr. Gintarės Grašytės, plėšriesiems paukščiams būdinga filopatrija: „Nors tai mokslinis terminas, jo reikšmė gana paprasta – jaunikliai, išsiritę konkrečiame miške, suaugę dažniausiai sugrįžta veistis netoli tų vietų, kur išaugo, kartais net į tą patį lizdą. Tai ypač būdinga patinams. Paukščiai tuos pačius lizdus naudoja metai iš metų. Lizdas jiems yra tarsi nekilnojamasis turtas – jei vienas paukštis žūsta, jo vietą užima kitas ir toliau naudojasi ta pačia lizdaviete.“ Ekspertės teigimu, siekiant užtikrinti plėšriųjų paukščių išsaugojimą ateityje, ypač svarbu saugoti jų lizdavietes.
Būtent todėl saugomų teritorijų direkcijų specialistų vykdoma stebėsena yra daug daugiau nei pavieniai stebėjimai gamtoje. Jie dirba pagal vieningas metodikas, reguliariai tikrina rūšių radavietes ir buveines, registruoja rūšies buvimą, gausumą, būklę, buveinių pokyčius bei galimas grėsmes. Kai kurių rūšių stebėsena atliekama periodiškai pagal valstybines monitoringo programas.
Nuo stebėjimų gamtoje iki duomenų bazės
Surinkta informacija nelieka užrašų knygelėse. Visi duomenys perkeliami į Saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS) – informacinę platformą, kurioje kaupiami, tvarkomi ir teikiami duomenys apie saugomas augalų, gyvūnų ir grybų rūšis bei jų radavietes.
Praktikoje specialistai ne tik aptinka naujas radavietes, bet ir nuolat tikslina jau turimus SRIS duomenis. Radus lizdą ar saugomos rūšies buveinę, fiksuojamos tikslios koordinatės, renkama informacija apie rūšies būklę, gausumą, buveinę, pateikiamos nuotraukos.
Tokių duomenų reikšmė yra labai konkreti. Pavyzdžiui, mažasis erelis rėksnys dažniausiai maitinasi šalia miškų esančiose pievose ir atviruose laukuose, tačiau yra itin jautrus intensyviam žemės ūkiui bei miškų kirtimui. Todėl aplink šios rūšies lizdavietes taikomos specialios apsaugos priemonės. Pagal miško kirtimo taisykles, aplink erelio rėksnio lizdus 100 metrų (Paukščių apsaugai svarbiose teritorijose – 150 m) spinduliu nevykdomi pagrindiniai ir specialieji miško kirtimai, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis. Juodųjų gandrų veisimosi vietų apsaugos zona šiek tiek didesnė – 200 metrų.
Nors didelę dalį informacijos į SRIS pateikia saugomų teritorijų direkcijų biologinės įvairovės specialistai, mokslininkai ir gamtosaugos ekspertai, prie šio darbo gali prisidėti ne tik specialistai. Duomenis į SRIS gali teikti ir gamta besidomintys žmonės.
Prie saugomų rūšių apsaugos gali prisidėti kiekvienas
Jei miške, pievoje, pelkėje ar kitoje gamtinėje buveinėje pastebėjote retą ar saugomą rūšį, informaciją galima pateikti prisijungus prie SRIS portalo per elektroninius valdžios vartus. Pasirinkus skiltį „Teikti duomenis“, interaktyviame žemėlapyje reikia kuo tiksliau pažymėti stebėjimo vietą, nurodyti rūšies pavadinimą, stebėjimo datą, individų skaičių ir kitą svarbią informaciją. Taip pat rekomenduojama įkelti kelias nuotraukas – pačios rūšies ir jos buveinės.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Saulis Skuja pabrėžia, kad aptikus stambaus paukščio lizdą svarbu užfiksuoti tikslias lizdo koordinates ir nufotografuoti ne tik lizdą, bet ir medį, kuriame jis yra kartu su lizdu. Jei lizdą aptikęs stebėtojas negali tiksliai nustatyti paukščių rūšies, SRIS sistemoje įvedant duomenis galima pasirinkti variantą „Nenustatyta rūšis“. Tokiais atvejais ekspertai ornitologai gali nuvykti į vietą ir patikslinti lizdą užėmusią paukščių rūšį.
Į SRIS sistemą pateikti stebėjimai yra kruopščiai tikrinami. Ekspertai analizuoja nuotraukas, ortofotografinius žemėlapius, miškų kadastro duomenis ir kitą informaciją, kad nustatytų stebėjimo patikimumą. Tokia kontrolė užtikrina aukštą duomenų kokybę.
Tai patvirtina ir statistika. 2023-2026 metais į SRIS buvo pateikta daugiau kaip 36 tūkstančiai saugomų rūšių stebėjimų. Iš jų patvirtinta 97,79 proc., atmesta tik 0,48 proc., o 1,17 proc. įrašų grąžinta taisyti. Tai rodo, kad į sistemą patenkantys duomenys dažniausiai yra kokybiški ir vertingi.
SRIS sukaupta informacija vėliau naudojama daugelyje svarbių procesų. Šie duomenys pasitelkiami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimuose, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrose, vertinant projektų poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, miškotvarkos projektus ir gamtotvarkos planus. Jie taip pat naudojami vertinant Lietuvos biologinės įvairovės būklę, analizuojant rūšių paplitimo, gausumo ir būklės pokyčius.
Kitaip tariant, kiekvienas laiku pastebėtas lizdas, kiekviena užfiksuota saugoma rūšis gali tapti svarbia grandimi – saugant mūsų krašto biologinę įvairovę, Lietuvos gamtą.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.
