Sausio 4 dieną Pasaulio aklųjų sąjunga mini pasaulinę Brailio dieną. Šešių taškų raštas skirtas akliesiems ir silpnaregiams pavadintas jo įkūrėjo Luji Brailio vardu. Nors vis labiau gyvenime įsigalint technologijoms buvo galvojama, kad šis raštas taps nereikalingu, pastaruoju metu užrašų Brailio raštu viešosiose erdvėse vis daugėja.

Sausio 4 dieną 1809 m. Prancūzijoje, Copvray mieste, gimė berniukas - Luji Brailis (Louis Braille), kuriam bus lemta suvaidinti nepaprastai svarbų vaidmenį milijonų aklųjų gyvenime. 1825 m., būdamas šešiolikos, L. Brailis sukūrė garsųjį savo šešių taškų raštą, pripažintą ir naudojamą visame pasaulyje. Tačiau pripažinimas ir įvertinimas atėjo ne iš karto: Europoje galutinai prie L. Brailio sukurto rašto pereita tik apie 1878–1880 metus, Amerikoje – dar vėliau, XX a. pradžioje. Brailio raštą lietuvių kalbai 1927 m. pritaikė Lietuvos savanoris, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, kovose dėl šalies nepriklausomybės netekęs regėjimo, Pranas Daunys. Su nedidelėmis korekcijomis ši abėcėlė naudojama iki šiol. 

Nepaisant akivaizdžių L. Brailio sukurtojo rašto privalumų, prieš pusę amžiaus intensyviai svarstyta, ar iš aklųjų ir silpnaregių gyvenimo jo neišstums garsinės knygos. Prieš du dešimtmečius prasidėjo ir iki šiol netyla diskusijos apie šio rašto vietą ir vaidmenį informacinių technologijų amžiuje. Iššūkiai rimti, daugelis aklųjų, naršydami internete ar savo kompiuteryje, skaitydami elektroninę knygą, dažniau naudoja ekrano skaitymo programas nei Brailio rašto įrenginius. Gali susidaryti įspūdis, kad šis raštas pamažu užleidžia turėtas pozicijas, tačiau neskubėkime... Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje Vakarų šalių pradėjo ryškėti tendencija, kad nepaisant garsinės, elektroninės informacijos gausos, žmogaus raštingumas, sugebėjimas suvokti skaitomą tekstą tebėra svarbiausia jo kultūrinio identiteto dalis. Vien klausydamasis balsu skaitomų knygų, žmogus negali gerai išmokti nei gimtosios, nei užsienio kalbos rašybos, neperpranta giliųjų kalbos klodų. O šiuolaikinėje visuomenėje tik visomis prasmėmis raštingas neregys gali tikėtis gauti geresnį darbą, užimti aukštesnę vietą jos santykių hierarchijoje.

Pastaruoju metu užrašų Brailio raštu vis daugėja. Jau privalu Brailiu užrašyti vaistų pavadinimus ant pakuočių, kai kuriose Europos šalyse akliesiems skirti užrašai  yra ant kai kurių maisto produktų. Lietuvoje vis daugiau Brailio užrašų atsiranda lankytinuose objektuose – prie pastatų maketų, regioniniuose turizmo centruose, pažintiniuose takuose, muziejuose, prie eksponatų. Aklieji ir silpnaregiai taip pat Brailio užrašus randa traukiniuose.

Prieš porą metų Neįgaliųjų reikalų departamento užsakymu atliktas tyrimas dėl paslaugų prieinamumo ir gaminių tinkamumo visiems Lietuvoje gyvenantiems vartotojams parodė, kad, teikiant paslaugas ar gaminant gaminius, paslaugų teikėjai, gamintojai daugiausia dėmesio skiria judėjimo negalią turinčių asmenų poreikiams, tačiau nevertinami kitas negalias, tokias kaip regos, klausos, pažinimo, psichosocialinės, turinčiųjų poreikiai. Seimas gruodžio mėnesį priėmė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą. Nuo 2025 m. birželio 28 d. visi teikiantys paslaugas ar parduodantys gaminius privalės užtikrinti, kad jie būtų pritaikyti asmenims su negalia. Tai apima: išmaniuosius įrenginius (telefonus, kompiuterius, skaitykles – elektronines knygas), banko paslaugas – savitarnos terminalus, elektroninių ryšių paslaugas, elektroninę prekybą, transportą ir kt. Tad gamintojai, paslaugų teikėjai privalės Brailio raštą vartoti vis dažniau.

Deja, Lietuvoje negalima pasidžiaugti ir Brailio knygų leidybos gausa. Vis dėlto tam tikra įvairovė ir fantazija čia įmanoma. Ar galėtumėte tik liesdami reljefinį paveikslėlį, atskirti liūtą nuo tigro, dramblį nuo žirafos, ruonį nuo delfino, atpažinti, kas po jūsų delnu– pingvinas ar jūrinis erelis? Kaip atrodė šarvuotas viduramžių karys,  to paties laikotarpio gynybinė pilis ar Lietuvos partizanų bunkeris?

Nuo 2020 metų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga leidžia Brailio raštu knygas su reljefinėmis iliustracijomis. Šios rūšies iliustracijos yra labai svarbios, padedančios formuoti nematančio vaiko ir suaugusiojo suvokimą apie jį supantį pasaulį. Ypač kai tas pasaulis nesileidžia apkabinamas rankomis, bėga, lekia ar skrenda... Reljefinių iliustracijų leidyba nėra šių dienų išradimas. Pirmosios iliustruotos knygos Brailio raštu Lietuvoje išspausdintos daugiau nei prieš 60 metų, tačiau dėl įvairių priežasčių pastaruosius pora dešimtmečių ši veiklos sritis nesulaukdavo deramo leidėjų dėmesio.

Viena pirmųjų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Brailio raštu išleistų iliustruotų knygų - Ž. Mikailienės „Lietuvos mūšiai ir kariai" – turi dešimt reljefinių iliustracijų. Kiekvienam iš dešimties knygoje aptariamų Lietuvos istorijos epizodų - po atskirą paveikslėlį. 2021 m. su reljefinėmis iliustracijomis išleistos dvi knygos: G.L. Narvel „Gyvūnai, pakeitę pasaulį" (12 iliustracijų) ir Ginos Viliūnės „Smiltės ir Vėjaus kelionė po Baltijos jūrą" (8 iliustracijos). 2022 m. reljefiškai iliustruota ir Brailio raštu išleista Virginos Šukytės mitologinių pasakojimų knyga „Stebuklų pripoškėjęs pasaulis“. Saulė, žvaigždės, Mėnulio fazės – nei apimsi, nei paliesi, o paveikslėlyje tai padaryti įmanoma.

Vieną gražiausių liudijimų apie Brailio rašto svarbą bręstančio žmogaus asmenybei paliko neregys žurnalistas, keleto knygų autorius Saulius Plepys. „Į Kauno aklųjų mokyklą atvažiavau 1948 metais. Prabėgo kelios savaitės ir aš jau visai neblogai mokėjau Brailio raštą. Knygos mane traukė kaip drugelį laužo liepsna. Pokario meto mokykloje buvo šalta, trūko maisto. Kiekviena perskaityta knyga mane šildė, malšino alkį. Didžiąją nakties dalį mūsų pirštai tiesiog prisvildavo prie rusų, anglų, vokiečių klasikinės literatūros. Kai pirštai atšaldavo ir tapdavo visiškai nejautrūs, knygą kaip mylimą mergaitę įsigudrindavome priimti po antklode."

 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos inf.