Nors pasiutligės – ūmios virusinės ligos – atvejų pastaruosius kelerius metus Lietuvoje neregistruojama, medikų pagalbos kasmet prireikia keliems tūkstančiams gyvūnų apkandžiotų žmonių, daliai jų skiriami skiepai. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistų, šios ligos nereikėtų nuvertinti – ji gali baigtis mirtimi.

Tai reiškia, kad, įkandus gyvūnui, žmogus nedelsiant turėtų kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs galimą riziką, skirs profilaktinį vakcinacijos kursą – primena specialistai.

Duomenys rodo, kad dažniausiai žmonės nukenčia nuo savo naminių  augintinių – šunų ir kačių. Be to, šiuo metu itin dažnai pasitaiko ir atvejų, kai žmones apkandžioja nežinomi, pabėgę gyvūnai. Tokių atvejų vien Vilniaus regione kasmet registruojama per tūkstantį, trečdalis nukentėjusių nuo gyvūnų – vaikai. 

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, dar prieš dešimtmetį situacija Vilniaus regione, vertinant pasiutligės atvejus tarp gyvūnų, buvo sudėtinga, jų skaičiai nuolat augo. Situaciją iš esmės pakeitė 2006-ųjų metų pavasarį Lietuvoje pradėta vykdyti gyvūnų oralinė vakcinacija, kurios metu buvo imunizuojami mangutai, lapės ir kiti laukiniai gyvūnai.

Savo ruožtu, specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad ši ūminė virusinė liga itin gaji kai kuriose pasaulio valstybėse, todėl apie riziką turėtų žinoti keliaujantys. Didelis sergamumas ir mirštamumas nuo pasiutligės fiksuojamas Indijoje, Kinijoje, taip pat Afrikoje, Azijoje. Paskutinysis mirties nuo pasiutligės atvejis Lietuvoje būtent ir siejamas su kelionėmis. Jis registruotas 2007-aisiais metais Vilniuje, kuomet 42-ejų metų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.

Kaip atpažinti pasiutligę?

Ši mirtina liga perduodama pasiutusiam gyvūnui įkandus ar aplaižius sužalotą odą ir gleivines. Pavojingiausia, t. y. trumpesnis inkubacinis periodas, didesnis pavojus susirgti, kai pasiutę gyvūnai  sukandžioja žmogui veidą. Rečiau užsikrečiama pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ar gleivines.

Ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, nes priklauso nuo įvairių faktorių. Stebima, jog vaikams klinikiniai simptomai progresuoja greičiau nei suaugusiems.

Kokie yra pasiutligės simptomai?

Pirmieji pasiutligės simptomai: karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas.

Ligai progresuojant, atsiranda vandens baimė, oro judėjimo baimė, gerklų spazmai, raumenų silpnumas ir kt.

Kaip elgtis?

Vienintelis būdas išgelbėti gyvybę – skiepai nuo pasiutligės. Profilaktikos kursui skiepijamos penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14, 28 dieną po įkandimo ar sužalojimo. Todėl apkandžiotas žmogus nedelsiant privalo kreiptis į gydymo įstaigą.

Kaip atpažinti pasiutlige sergantį gyvūną?

Pasikeičia gyvūno elgsena, graužia nevalgomus daiktus, neėda, puola šeimininką, bėga iš namų, bijo vandens, loja užkimusiu balsu. Laukiniai gyvūnai praranda savisaugos instinktą – atbėga į gyvenvietes ir puola kandžioti naminius gyvūnus.  Sergantys gyvūnai nugaišta 14 dienų laikotarpiu.

 

NVSC informacija

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: