Europos Komisija ir vartotojų apsaugos institucijos iš 23 valstybių narių, taip pat Islandijos ir Norvegijos, paskelbė didžiųjų metų išpardavimų „Juodojo penktadienio“ ir „Kibernetinio pirmadienio“ laikotarpiu ES mastu atlikto internetinių svetainių patikrinimo rezultatus. 

Patikrinime dalyvavo šios ES valstybės narės: Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija ir Švedija. Taip pat dalyvavo Islandija ir Norvegija. 

Tokia internetinių svetainių peržiūra (angl. Internet Sweep) – tai Europos Komisijos koordinuojami patikrinimai, kuriuos vienu metu atlieka nacionalinės vartotojų apsaugos institucijos.  Tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar prekybininkų informavimas apie taikomas kainas bei nuolaidas per didžiuosius išpardavimus atitinka ES vartotojų teisės aktų reikalavimus. 

Prekybininkų pareigos, susijusios su kainų mažinimu, nustatytos Kainų nurodymo direktyvoje. Kainų reklama taip pat reglamentuojama Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvoje. 

Vartotojų apsaugos institucijos visos kartu patikrino 314 internetinių parduotuvių ir nustatė, kad 30 proc. prekybininkų  išpardavimų metu nesilaikė kainų mažinimo taisyklių. Pagal Kainų nurodymo direktyvą, kai verslas skelbia nuolaidą, lyginamoji kaina turi būti mažiausia per pastarąsias 30 dienų taikyta kaina. Tyrime dalyvavusi VVTAT per minėtą laikotarpį patikrino 10 verslo subjektų, prekiaujančių knygomis, elektronika, buitine technika ir kitomis įvairaus pobūdžio prekėmis. 

Daugiau apie kainų nurodymą ir informavimą apie nuolaidas galima rasti ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) interneto svetainės DUK skiltyje „Verslininkams”.  

Institucijos taip pat įvertino ir kitas verslo vykdomas komercines praktikas, galinčias paveikti vartotojų sprendimus. Nustatyta, jog iš patikrintų prekybininkų: 

• 36 proc. bandė į vartotojų krepšelį įtraukti papildomas (neprivalomas) prekes. Iš jų keturi iš dešimties tai darė aiškiai nepaprašę vartotojo sutikimo;  
• 34 proc. naudojo kainų palyginimus, tačiau 6 iš 10 prekybininkų aiškiai nenurodė, su kuo lyginama dabartinė kaina; 
• 18 proc. naudojo spaudimo pardavimo metodus, pavyzdžiui, teigė, kad prekės baigiasi, arba naudojo atgalinio skaičiavimo laikmačius. Tikrinimo metu nustatyta, kad daugiau nei pusė tokių atvejų buvo klaidinantys. Spaudimo pardavimo metodas laikomas klaidinančiu, pavyzdžiui, kai tariamas prekių trūkumas yra netikras;  
• 10 proc. taikė vadinamąją „drip pricing“ praktiką, kai papildomi mokesčiai (pvz., pristatymo ar aptarnavimo) nėra matomi pirmame pirkimo žingsnyje ir yra pridedami vėliau, pirkimo proceso pabaigoje.  

 Papildomų prekių įtraukimas į krepšelį be vartotojo sutikimo, klaidinantis kainų nurodymas, tikrovės neatitinkantys teiginiai apie prekių likutį, skatinantys vartotoją priimti skubotą sprendimą ar papildomų mokesčių pridėjimas pirkimo proceso pabaigoje yra laikoma kaip neteisėta komercinė praktika pagal ES vartotojų apsaugos teisę. Taigi, po šio patikrinimo nacionalinės vartotojų apsaugos institucijos gali imtis veiksmų prieš pažeidimus vykdančius prekybininkus. 

Internetinių parduotuvių patikra Lietuvoje 

Internetinių svetainių tikrinimas – vienas iš VVTAT veiklos prioritetų. Vien pernai dėl atitikimo teisės aktų reikalavimams patikrintos 332 interneto svetainės, kuriose siūlomos įvairios vartojimo prekės ir paslaugos. Taip pat buvo atliekama nuotolinės prekybos stebėsena dėl laisvalaikio, sporto ir turizmo prekių kainų ir jų skelbimo atitikimo Civiliniam kodeksui (30 dienų taisyklė). Šiais metais toliau bus vykdoma nuotolinės srities stebėsena – bus tikrinamos knygomis ir leidiniais prekiaujančios svetainės, ypač atkreipiant dėmesį į reikalavimų kainų nurodymui laikymąsi.  

Jei verslininkai nesilaiko kainų nurodymo reikalavimų, neatsižvelgia į VVTAT teikiamas rekomendacijas, jiems gali būti skirta bauda iki 5 tūkst. eurų. VVTAT praktikoje baudos už minėtą pažeidimą buvo skirtos.  

VVTAT inf.