Prasidėjus derliaus nuėmimo ir konservavimo sezonui, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atkreipia dėmesį į retą, bet pavojingą ligą – botulizmą. Ją dažniausiai sukelia su maistu į žmogaus organizmą patekęs labai stiprus neurotoksinas. Dažniausiai apsinuodijama suvalgius netinkamai paruoštų bei laikomų mėsos, daržovių, grybų konservų, vytintų ar rūkytų mėsos gaminių. Tad labai svarbu prisiminti ir laikytis maisto ruošimo taisyklių, kurios padeda išvengti šios ligos.
Kaip užsikrečiama botulizmu?
Žmogus botulizmu užsikrečia apsinuodijęs toksinu, kurį palankiose sąlygose gamina besidauginančios bakterijos. Palankios sąlygos šioms bakterijoms yra deguonies nebuvimas arba mažas jo kiekis, drėgna mažo rūgštingumo aplinka. Būtent tokios sąlygos yra konservų dėžutėse, stiklainiuose, polietileno pakuotėse. Tad jeigu maistas buvo ruošiamas nesilaikant ruošimo ir laikymo taisyklių ir pakliuvo bakterijų, kyla rizika, kad ims gamintis botulino toksinas.
Kadangi botulino toksinas neturi skonio ir kvapo, užkrėsti maisto produktai išvaizda, skoniu, kvapu nesiskiria nuo saugių. Kartais dėl dujų kaupimosi išsipučia stiklainio, skardinės dangtelis – tai įspėjamasis ženklas, kad produktas nesaugus.
Visi žmonės yra jautrūs botulino toksinui, jei jis patenka į organizmą, liga gali išsivystyti bet kam. Visgi ne visi valgę tą patį maistą, suserga, nes toksinas maisto produkte pasiskirsto nevienodai. Tad vienas žmogus gali gauti didesnę, kitas – mažesnę arba nepavojingą jo dozę.
Pirmieji botulizmo požymiai dažniausiai pasireiškia po 12–36 valandų suvalgius užkrėsto maisto. Iš pradžių gali pasireiškia stiprus nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas. Vėliau sutrinka regėjimas – matoma lyg „pro rūką“, gali dvejintis akyse. Džiūva burna, sunku ryti ir kalbėti. Gali pasireikšti žarnyno sutrikimai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pilvo pūtimas. Jei liga progresuoja, gali sutrikti ir kvėpavimas, o tai kelia didelį pavojų gyvybei.
Persirgus botulizmu atsparumas nesusidaro, todėl žmogus gali susirgti ir vėl. Botulizmu sergantis žmogus kitų žmonių užkrėsti negali.
Lietuvoje atvejai reti
Botulizmo atvejai yra registruojami visame pasaulyje. Lietuvoje 2018–2020 m. laikotarpiu užregistruota po 1 susirgimo atvejį, 2021–2022 m. susirgusių asmenų nebuvo, 2023 m. užregistruoti 2 atvejai, 2024m., 2025m. atvejų nebuvo.
Europoje botulizmas yra palyginti reta, tačiau sunki liga, pasižyminti didele mirtingumo rizika (5–10 %). Šiemet rugpjūtį Italija pranešė apie 2 mirties nuo šios ligos atvejus, kurie siejami su maistu, tačiau tyrimas dar tebevyksta.
Kaip apsisaugoti
Skiepų nuo šios ligos nėra, tad vienintelė apsauga – saugus maisto ruošimas ir laikymas:
• Maistą ruoškite švariomis rankomis.
• Žaliai mėsai naudokite atskirą lentelę ir įrankius, mėsą gerai išvirkite ar iškepkite.
• Kruopščiai nuplaukite daržoves ir grybus prieš konservuodami.
• Konservuodami mėsą, grybus, daržoves naudokite rūgštį, druską, cukrų – tai stabdo bakterijų dauginimąsi.
• Rinkitės maistui tinkamas konservavimo talpas ir užtikrinkite, kad proceso metu būtų sunaikintos bakterijos ir sporos (laikykitės būtino terminio apdorojimo laiko, temperatūros, slėgio).
• Konservus laikykite vėsiai.
• Nevalgykite konservų, jei dangtelis išsipūtęs ar turinys atrodo įtartinas.
• Pirkite tik patikimų gamintojų konservus.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras
