Dėl COVID-19 pandemijos 2020-ieji įsiminė išskirtiniais rinkų svyravimais, tačiau metų pabaigoje pensijų fondų rezultatai buvo teigiami ir viršijo infliaciją. Kolektyvinio investavimo subjektai metus baigė teigiamai, tačiau dalyvių skaičius sumažėjo.

„Praėjusių metų akcijų rinkos svyravimai investuotojams sukėlė daug įtampos. Vis dėlto, nuoseklus ir periodinis pensijų fondų bei kolektyvinio investavimo subjektų investavimas užtikrino klientams teigiamą grąžą“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina. 

2020 metai pagrindinėms finansų rinkoms buvo rimtas išbandymas: per rekordiškai trumpą laiką metų pradžioje akcijų indeksai nusmuko itin reikšmingai, tačiau rinkos taip pat greitai atsigavo ir indeksai po kurio laiko pasiekė naujas aukštumas. Tai atsispindėjo ir pensijų fondų veikloje. Pavyzdžiui, vasario–kovo mėn. dėl smarkaus vertybinių popierių kainų kritimo jauniausios tikslinės amžiaus grupės pensijų fondų vienetų vertės sumažėjo 16–18 proc. Tačiau po to kainos pradėjo kilti ir vertinant visus 2020 metus, vieneto vertės padidėjo 4–10 proc., palyginti su 2019 m. pabaiga.

Tokie pensijų fondų verčių svyravimai atskleidė ir periodinio investavimo naudą. Investuojant šiuo būdu įmokos į pensijų fondus pervedamos ne vieną kartą per metus, o  kiekvieną mėnesį. O už šias periodiškai į pensijų fondus vedamas įmokas yra perkami pensijų fondų vienetai, kurių vertė nuolatos kinta: taigi sumažėjus pensijų fondo vieneto vertei – nuperkama daugiau vienetų. Visus įsigytus vienetus metų pabaigoje konvertavus į pinigus, turto prieaugis (skirtumas tarp įmokų ir sukaupto turto vertės) per 2020 m. buvo beveik dvigubai didesnis nei būtų buvęs, pervedant įmokas kartą per metus. 

2020 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 40 II pakopos pensijų fondų, kuriuos valdė 5 pensijų kaupimo bendrovės. Bendra grynųjų aktyvų vertė sudarė beveik 4,5 mlrd. Eur. Pensijų fonduose pensijai kaupė beveik 1,4 mln. dalyvių. Rezultatai viršijo infliaciją, kuri siekė 0,2 proc.: pensijų fondų bendras svertinis vieneto vertės pokytis buvo teigiamas ir sudarė 5,2 proc. Daugiausia (82,4 %) II pakopos pensijų fondai investavo į kolektyvinio investavimo subjektų vienetus. Šių investicijų vertė gruodžio pabaigoje buvo 3,7 mlrd.Eur.

II pakopos pensijų fondų turtas per 2020 m. padidėjo 15,7 proc., t. y. 609 mln. Eur, į juos buvo pervesta įmokų už 417 mln. Eur. Pensijų fondų dalyvių skaičius augo 1,88 proc. Didžioji dalis naujai prisijungusiųjų (27 tūkst. dalyvių) buvo įtraukti automatiniu būdu, o savo iniciatyva prie kaupimo prisijungė beveik 12 tūkst. dalyvių. Kaupimą dėl išėjimo į pensiją ar kitų priežasčių baigė apie 13 tūkst. gyventojų.

Lietuvos bankas savo interneto svetainėje paskelbė ir vidinės grąžos normos rodiklį, apskaičiuotą už 2019–2020 m. laikotarpį, t. y. nuo pat gyvenimo ciklo strategija pagrįstų pensijų fondų veiklos pradžios. Šių rodiklių svertinis vidurkis jauniausios tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fonduose siekė apie 12 proc., o vyriausių grupių (1961–1967, 1954–1960 m. gimimo) ir turto išsaugojimo pensijų fonduose, vidurkis siekė atitinkamai 8,77%, 4,88% ir 4,26%.

2020 m. Lietuvoje veikė 16 papildomo savanoriško pensijų kaupimo pensijų fondų, kuriuos valdė keturios valdymo įmonės. Bendras III pakopos pensijų fondų valdomas turtas per metus paaugo 23 proc., arba 31,5 mln. Eur, ir gruodžio pabaigoje sudarė 167 mln. Eur. Dalyvių, kaupiančių pensiją III pakopos pensijų fonduose, skaičius per 2020 m. padidėjo 5,22 proc. (3 748 dalyviais) iki 75 528. Vidutinis svertinis III pakopos pensijų fondo vieneto vertės pokytis siekė 4,63 proc. Didžiausią vieneto vertės pokytį patyrė pensijų fondai, investavę į akcijas. Daugiausia investuota į kolektyvinio investavimo subjektų vienetus (74,86 %), šių investicijų vertė sudarė 125 mln. Eur.

Kolektyvinio investavimo subjektų rinkoms 2020 metai buvo sudėtingi, tačiau sektorius dirbo pelningai. Daugiausia uždirbo į mišraus investavimo kolektyvinio investavimo subjektus investuojantys investuotojai (vidutiniškai 15,9%). O  investuojantys į akcijų ir skolos vertybinių popierių kolektyvinio investavimo subjektus vidutiniškai uždirbo 0,1 ir 3,2 proc. Tiesa, ši rinka ir toliau traukiasi – praėjusiais metais veiklą pradėjo du, buvo panaikinti 3 kolektyvinio investavimo subjektai, vienas kolektyvinio investavimo subjektas buvo prijungtas prie kito. Nagrinėjamu laikotarpiu valdomas turtas sumažėjo 14,79 proc. (24,35 mln. Eur.), o dalyvių skaičius – 13,1 proc. (722 dalyviais). Tarp investuotojų populiariausi buvo akcijų kolektyvinio investavimo subjektai. Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų rinka, kurios didžiąją dalį sudaro nekilnojamojo turto fondai ir toliau auga (valdomas turtas padidėjo 22,63 proc., fondų skaičius – 14).

Lietuvos II ir III pakopos pensijų fondų veiklos apžvalga

II pakopos pensijų fondų vidinės grąžos normos rodiklis

Kolektyvinio investavimo subjektų rinkos apžvalga

Finansų rinkos dalyvių priežiūra, Pensijų fondai

Lietuvos banko inf. ir nuotr. 

Taip pat skaitykite: