Mandalos į jonavietės Ingos Prokofjevos gyvenimą atėjo netikėtai. Tačiau jau penki mėnesiai vakarais jos namuose dega žvakės, skamba muzika ir gimsta mandalos.
Iš rytų šalių atkeliavusios mandalos, pasakoja Inga, nėra tik paprastas piešinys. Greičiau jau – tam tikra meditacijos forma.
„Kartais jų piešimas tik atpalaiduoja nuo visų dienos rūpesčių ir nuotaikų, o kartais – atvirkščiai: visos dienos mintys tarsi išsilieja į mandalą“, - pasakojo I.Prokofjeva.
Mandala – atsikartojančių geometrinių figūrų, ženklų ar simbolių ratas.
„Man patinka tas atsikartojimas, patinka tai, kad nėra griežtų taisyklių. Neseniai teko būti mandalų piešimo seminare. Kaip pasakojo seminarą vedusi Eglė Stripeikienė, pagrindinė mandalų piešimo taisyklė – nėra jokių taisyklių.
Be abejo, jei kalbėtume apie mandalas, kurias piešia Tibeto vienuoliai, tai būtų visai kas kita – ten yra ir atitinkamas spalvų skaičius, ir kitos griežtos taisyklės“, - sakė jonavietė.
Tuo tarpu pati Inga pasirinko nespalvotų mandalų piešimo būdą, ir tik į kai kurias jų įmaišo po tris spalvas.
„Tačiau spalvotas piešti man nepatinka. Nors seminare bandžiau piešti dažais, tačiau pasilikau prie savojo būdo – piešiu su geliniais tušinukais. Vieno gelinio rašiklio užtenka vienai didelei vienspalvei mandalai“, - kalbėjo I.Prokofjeva.
Piešti mandalas jonavietei labiausiai patinka tada, kai namuose ji lieka viena. Vienos mandalos piešimas trunka maždaug penkis-šešis vakarus.
„Anksčiau daug siuvinėjau. Esu išsiuvinėjusi didelius paveikslus. Po to pagalvojau, kad noriu vėl piešti – juk vaikystėje tą dariau. Kai pradėjau galvoti apie piešimą, supratau, kad jei piešiu – tai bus mandalos.
Todėl vieną vakarą pasiėmiau didelę lėkštę, apsibrėžiau apskritimą, pasižymėjau centrą ir pradėjau. Pirmosios mandalos, atrodo, tarsi išsiliejo savaime. Dabar prieš pradedant apgalvoju raštą, pabandau juodraštyje.
Be to, įsigijau skriestuvą ir liniuotę – tai pagrindiniai “instrumentai“, kurių reikia kuriant mandalą“, - pasakojo I.Prokofjeva.
Jonavoszinios.lt – Ingos mandalų galerija.
