Dėl akivaizdžių trūkumų kelių finansavime ir pačioje kelių infrastruktūroje, ketvirtadienį viena iš Seimo opozicinių frakcijų pasikvietė susisiekimo ministrą Marių Skuodį pasiaiškinti, ką Vyriausybė žada daryti dėl vis gilėjančių problemų kelių sektoriuje. 

„Šios Vyriausybės skiriamos lėšos keliams (įskaitant tiltus) tvarkyti yra tragiškai mažos. Vyriausybė trečiadienį jau priėmė sprendimą per ateinančius dvejus metus finansavimą keliams mažinti dar 40 mln. eurų. Tai reiškia, kad nustekentas sektorius pasmerktas tolesnei griūčiai. Bet šiandien ministras tikino, kad finansavimas nebus toks menkas“, – pažymi Seimo narys Eugenijus Sabutis. 

Parlamentaras teigė išgirdęs svarbią žinią dėl kitų metų biudžeto: finansavimą kelių tinklui planuojama didinti 200-250 mln. eurų. 

„Akivaizdu, kad spaudimas ministrui veikia. Plokštelė jau keičiasi ir keliams žadamos žymiai didesnės sumos. Kad pažadai neliktų tik tuščiomis kalbomis, toliau bus siūlomi sprendimai, kurie privers Susisiekimo ministeriją pasitempti“, - sako E. Sabutis. 

Eugenijaus Sabučio nuomone, ministerija vis dar žongliruoja skaičiais, nors aiškiai matyti, kad pats finansavimas nedidėja. „Kas trukdo ministerijai užsitikrinti didesnį finansavimą. Dabar tik matome, kad iš vienų atima, o kitiems projektams prideda“, - stebisi Seimo narys. 

Parlamentaro nuomone, tam, kad kelių biudžetas realiai didėtų, reikalingas prioriteto kelių finansavimui išgryninimas. „To šiandien labai pasigendu – tiek iš ministro, tiek iš Vyriausybės“, - priduria E. Sabutis. 

Seimo narys akcentavo būtinybę keisti ir įstatymus, reglamentuojančius kelių tvarkymą. 

Jonavos žinios primena, kad Seimo nario E. Sabučio iniciatyva Seime registruotos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisos, kuriomis siekia didinti lėšų skyrimą kelių priežiūrai ir jų plėtrai. 

Pasak parlamentaro, šio įstatymo pagrindinis tikslas yra ženkliai didinti ne tik lėšas savivaldybių keliams, bet ir bendrą finansavimą nustekentai kelių infrastruktūrai, o priimtos pataisos, jo teigimu, leistų tai padaryti dviem kryptimis: iš KPPP sąmatos vietiniams keliams būtų skiriama ne šiuo metu esami 33 procentai, o pusę viso kelių finansavimo, tuo metu – likę 50 proc. eitų  valstybiniams keliams.