Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad kepsninių kūrenimas, ar neatsakingas neužgesintų degtukų, nuorūkų mėtymas tam neskirtose vietose gali įplieksti ugnį. Gaisro išdegintose vietose sudega augalai ir jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai. Kokių taisyklių svarbu laikytis, kad ugnies kūrimas gamtoje nevirstų nelaime? 

Laužų kūrenimas gamtoje  

  1. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu miško žemėje naudotis atvira ugnimi (deginti šiukšles, žvakes, leisti dangaus žibintus, naudoti vienkartines kepsnines), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą yra draudžiama. 

  2. Lankymosi miške taisyklėse nurodyta, kad apsistoti miškuose stovyklautojai gali tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose (poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose).   

  3. Laužus miške leidžiama kurti, naudoti vienkartines kepsnines, nešiojamus grilius ir šašlykines tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu. 

Jei poilsiautojas ketina kurti laužą saugomoje teritorijoje, tačiau nėra įsitikinęs, ar laužavietė įrengta legaliai, pasitikrinti informaciją apie įrengtas stovyklavietes ir poilsiavietės galima šiose nuorodose: 

  1. Kitose miško vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojo rašytinį sutikimą. Tokios laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrai nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota juosta.  

  1. Laužavietėms naudoti galima savo atsivežtas malkas arba miške surinktas tik sausas šakas ar žabus. Poilsiautojams kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, kitus augalus ir grybus, ardyti miško paklotę yra draudžiama. 

  1. Laužavietėje jokiu būdu negalima deginti įvairių pakuočių ir susidariusių šiukšlių. 

  1. Būtina nuolat prižiūrėti užkurtą laužą, baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.   

  1. Susiruošusiems gamtoje kūrenti kilnojamuosius maisto gaminimo įrenginius (kepsnines, ugniakurus, rūkyklas ir pan.), kuriuose lauko sąlygomis gaminamas maistas ir naudojama atvira ugnis, reikėtų pasirūpinti, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta augantys medžiai ar krūmai. Baigus įrenginį naudoti, susidariusius pelenus svarbu visiškai užgesinti ir tada rekomenduojama juos išbarstyti dirbamoje žemėje.    

  1. Per iškylas, šventes, stovyklas ir kitus panašius renginius laužuose galima kūrenti medieną ir medžio anglį. Laužus kurti leidžiama tik nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teisės aktais.   

Svarbu  

  • Pastebėjus nedidelį gaisrą, svarbu neleisti ugniai išplisti į didesnius plotus. Tai padaryti galima užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis ir užpilant vandeniu.  

  • Skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 kreipkitės ne tik pastebėję įsiplieskusį gaisrą, bet ir netinkamoje vietoje sukurtą laužą. 

Atsakomybė   

  • Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 50 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 90 iki 170 eurų.  

  • Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 1 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1200 iki 2 300 eurų.  

  • Lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 50 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 iki 110 eurų. 

  • Valstybinių parkų ar biosferos rezervatų, išskyrus valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančias gamtos paveldo objektų teritorijas ir valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtus gamtinius rezervatus ir draustinius, apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 90 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 170 eurų. 

  • Gamtinių rezervatų, draustinių, gamtos paveldo objektų teritorijų arba valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtų gamtinių rezervatų ar draustinių, valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių gamtos paveldo objektų teritorijų, privačių saugomų vietovių apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 150 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 150 iki 230 eurų. 

Daugiau informacijos apie atsakingą poilsį gamtoje ir pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus, kurių reikia laikytis poilsiaujant, galima rasti atmintinėje „Poilsiauk atsakingai“.  

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.  

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt. 

Rekomenduojami video: