Radiacinės saugos centras paskelbė 2017–2023 m. gyventojų ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos stebėsenos programos ataskaitą, kurioje rasite įvertintą Lietuvos gyventojų iš įvairių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių patirtą apšvitą, jos kaitos tendencijas bei išvadas apšvitai optimizuoti.
2017–2023 m. įvertinta gyventojų ir apšvitą patiriančių darbuotojų apšvita dėl:
• veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kurios metu galima gyventojų ar darbuotojų apšvita;
• maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose, dirvožemyje, upių, ežerų, Baltijos jūros, Kuršių marių vandenyje ir dugno nuosėdose, ore esančių radioaktyviųjų medžiagų;
• medicininės radiologijos procedūrų.
Trumpai apie šioje ataskaitoje pateiktas išvadas:
- 2017–2023 m. be nuolatinių 19 veiksnių, lemiančių Lietuvos gyventojo patiriamą apšvitą, įvertinti 2 nauji veiksniai: į Lietuvą importuojamos medienos ir durpių kuro bei susidariusių tokio kuro pelenų užterštumas 137Cs radionuklidu ir Baltarusijos atominės elektrinės (toliau – Baltarusijos AE) veiklos galimas poveikis Lietuvos gyventojų apšvitai;
- vidutinė apšvita, kurią Lietuvos gyventojas patyrė iš įvairių šaltinių, išskyrus profesinę apšvitą, buvo apie 3,5 mSv.;
didžiausią Lietuvos gyventojo patiriamą apšvitą (1,1 mSv per metus) lėmė gamtinės radioaktyviosios radono dujos patalpose bei medicininių rentgeno diagnostikos procedūrų metu pacientų patiriama apšvita (0,96 mSv per metus);
- vidutinė Lietuvos gyventojo patiriama apšvita (išskyrus COVID-19 pandemijos laikotarpį 2020–2021 m.), nežymiai didėjo dėl rentgeno diagnostinių procedūrų metu patiriamos vis didesnės apšvitos);
- Baltijos jūros, Kuršių marių, upių ir ežerų dugno nuosėdų ir oro radiologinio aplinkos monitoringo duomenys atitiko ankstesnių metų tendencijas, didesnio radioaktyvumo lygio aplinkoje nenustatyta;
- didžiausios išorinės apšvitos dozės buvo užregistruotos BEO ir intervencinės radiologijos bei kardiologijos darbuotojams;
- branduolinės medicinos, veterinarijos ir pramoninės radiografijos darbuotojų išorinės apšvitos dozės buvo iki 6 mSv per metus;
- odontologijos, spindulinės terapijos, rentgeno diagnostikos ir kompiuterinės tomografijos darbuotojai negavo išorinės apšvitos dozių, didesnių nei 3 mSv per metus.
- mokslo ir mokymo darbuotojų gautos išorinės apšvitos dozės nesiekė gyventojams nustatytos 1 mSv metinės ribinės dozės;
- 2023 m. efektinė dozė, tenkanti vienam Lietuvos gyventojui rentgeno diagnostinių procedūrų metu, buvo apie 0,96 mSv ir tai sudarė apie 1/3 gyventojų iš visų šaltinių patiriamos apšvitos.
- rentgeno diagnostinių procedūrų metu patiriama gyventojų apšvita didėja – 2011 m. metinė apšvita dėl medicininių rentgeno diagnostikos procedūrų buvo 0,8 mSv;
Užtikrinant šalies gyventojų apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, numatyta tęsti Lietuvos gyventojų apšvitos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės stebėseną. Taip pat įvertinti apšvitą iš visų galimų šaltinių ir teikti rekomendacijas dėl apšvitos bei poveikio visuomenės sveikatai optimizavimo, laiku nustatyti naujus gyventojų apšvitą lemiančius veiksnius bei stebėti jau nustatytų veiksnių kaitą.
Išsamiau su 2017–2023 m. gyventojų ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos stebėsenos programos ataskaita galite susipažinti čia.
Radiacijos saugos centro inf.
