Į „Jonavos žinias“ kreipėsi Ragožių kaimo gyventojai. Pasak gyventojų, nors saugaus eismo komisijoje buvo priimtas sprendimas kreiptis dėl lėšų skyrimo prie šio kaimo esančios sankryžos apšvietimui, tačiau nežinia, ar apšvietimas šiais metais bus įrengtas.

Dar 2015 metų pavasarį Jonavos saugaus eismo komisija svarstė klausimą dėl kelio 144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva, sankryžos ties Ragožių kaimo gyvenviete, apšvietimo.

Nuo šio kelio į Ragožių gyvenvietę pagrindinis transporto ir pėsčiųjų srautas patenka pro sankryžą su keliu Nr. 1516 Ragožiai-Čiūdai-Kulva.  Pernai tam lėšų nebuvo, ir nutarta jų prašyti šiais metais.

Jonavos kelių tarnyba sako, kad kol kas neturi žinių, ar šiais metais tam lėšos bus skirtos. Tuo tarpu gyventojai teigia, kad šioje vietoje įrengus pėsčiųjų-dviračių taką padidėjo žmonių srautas, o šiemet jau nutiko ir nelaimė - tamsiu paros metu žuvo žmogus. Ragožių gyvenvietėje gyvena nemažai žmonių, judėjimas ten nėra mažas.  

„Ar „Kauno regiono keliai“ pateikė prašymą dėl šio kelio atkarpos apšvietimo, ar šiemet tam skirta lėšų?“ – klausė Ragožių kaimo gyventojai.  

Lietuvos automobilių kelių direkcijos eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas: „Atsakyti matyt reiktų retoriškai: kol kelyje nėra rengiama jokių saugaus eismo priemonių, žmonėms ir nekyla klausimų dėl jų poreikio. Taip ir šiuo atveju: daugybę metų žmonės keliu nuo Jonavos iki Ragožių eidavo važiuojamosios dalies kraštu arba kelkraščiu (kas yra ypač pavojinga), tačiau buvo tai įpratę daryti ir tiesiog galvojo, kad gali būti ir kitaip.

Nutiesus taką ir taip pėstiesiems ir dviratininkams sudarius pakankamai saugias eismo sąlygas susisiekti tarp Ragožių ir Jonavos, manoma, kad dar kažkokių priemonių įrengimas gali iš esmės pagerinti saugaus eismo sąlygas (nors esminės priemonės, leidžiančios užtikrinti maksimalią pėsčiųjų ir dviratininkų saugą jau įdiegtos).

Apšvietimo įrengimas iš esmės gali turėti teigiamos įtakos saugaus eismo sąlygų gerėjimui, bet ši įtaka yra gana nedidelė, kadangi apšvietimas iš esmės nepakeičia vyraujančių eismo sąlygų, nesumažina važiuojančio transporto greičio, neturi įtakos stabdymo kelio sutrumpėjimui ir pan.

Nagrinėjant 2016 m. sausio 13 d. krašto kelyje Nr. 144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva įvykusio eismo įvykio aplinkybes nustatyta, kad eismo įvykis įvyko ne ties Ragožių sankryža, bet ties sankryža į Čičinų gyvenvietę (3,00 kelio Nr. 144 kilometre).

Pėsčiasis buvo partrenktas sunkiasvorės transporto priemonės, kai netikėtai išėjo į kelio važiuojamąją dalį. Kol kas policija vykdo šio eismo įvykio tyrimą (vyksta ikiteisminis tyrimas), todėl išlieka neaiškios šio įvykio aplinkybės, todėl sunku spręsti ir apie tam tikrų saugaus eismo priemonių poreikį ir šių priemonių būsimą efektą.

VĮ „Kauno regiono keliai“ nepateikė prašymo dėl šio kelio ruožo apšvietimo, tačiau to daryti ir nereikėjo, kadangi Kelių direkcija atskirai nagrinėja kiekvieną kelio ruožą, kuriame per einamuosius metus įvyksta eismo įvykiai su žūtimis.

Tokiais atvejais nuodugniai nagrinėjamos priežastys, dėl kurių įvyko eismo įvykis ir kas lėmė to įvykio skaudžias pasekmes. Jei nustatoma, kad eismo įvykio ar jo padarinių priežastys yra susijusios su kelio infrastruktūros trūkumais – parenkamos inžinerinės priemonės šių trūkumų šalinimui.

Lėšos saugaus eismo priemonių diegimui skiriamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos biudžeto lėšų, t. y. kiekvienais metais Kelių priežiūros ir plėtros programoje (kuri yra skirta keliams tiesti, remontuoti, prižiūrėti ir pan.) yra numatoma saugaus eismo programoms keliuose įgyvendinimui skirta suma, kurios dydis sudaro apie 5% visos KPPP sąmatos dydžio.

Planuojant, organizuojant ir vykdant saugaus eismo užtikrinimo darbus niekuomet nesiremiama tiksliai patvirtintais sąrašais, pavieniais prašymais ar pageidavimais.

Saugaus eismo užtikrinimo veikla paremta avaringumo tendencijų, priežasčių ir pasekmių analize (juodųjų dėmių nustatymo ir šalinimo metodika, avaringų ir potencialiai pavojingų ruožų atranka, homogeninių kelių ruožų nustatymas ir tyrimas, eismo įvykių prognozavimo metodas, poveikio kelių saugumui vertinimas, kelio aplinkos natūriniai stebėjimai, transporto srautų tyrimas ir netgi vairuotojų elgesio tyrimai), kai siekiama nustatyti pagrindines avaringumą sukeliančias priežastis ir taip parenkant optimalias saugaus eismo priemones.

Prašymai ir pageidavimai vertinami kaip papildomi faktoriai, kurie analizuojami atskirai (pasitaiko, kad pastebėjimai „iš šalies“ taip pat būna naudingi nustatant potencialiai pavojingas kelių vietas ir ruožus).

Lėšos saugaus eismo užtikrinimui taip pat neskirstomos pagal apskritis, rajonus ar pan., kadangi avaringumas nepriklauso nuo administracinių ribų ir yra vertinamas bendrai, visos Lietuvos mastu ir skiriamos tiesiogiai ten, kur susidaro pavojingiausios eismo sąlygos“.