Pristatinėti Rimantą Sinkevičių jonaviečiams vargiai reikia – daugybę metų dalyvavęs aktyvioje politinėje veikloje jis gerai žinomas ne tik Jonavos rajono gyventojams, bet ir visai Lietuvai. Po kone 30 trukusios politinės karjeros R.Sinkevičius pastaruosius du metus skyrė šeimai ir laisvalaikiui. „Aš nemoku būti nuošaly, - sako jis, – taip, pailsėjau, paskutiniai metai politikoje, o būtent – einat ministro pareigas Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje - nebuvo paprasti. Dviejų metų pertrauka man, aktyviam žmogui, daugiau nei pakankama. Turiu sočiai energijos, o svarbiausia – patirties ir žinių, kurios, manau, savivaldoje tikrai nepamaišytų“.

Kandidatuos savivaldos rinkimuose

R.Sinkevičius neslepia, kad, nors ir gimęs bei augęs yra ne Jonavoje, šis kraštas jam – brangus. „Čia visi gražiausi jaunystės metai prabėgo, be to, tiek profesinė, tiek politinė karjera pasiekta būtent čia, - sako Rimantas. – Pradėjau eilinio meistro pareigose, o ilgainiui tapau direktoriumi. Eilę metų buvau renkamas savivaldybės tarybos nariu. Kodėl? Turbūt dėl to, kad žmonės pasitikėjo. O kodėl pasitikėjo, klausti reiktų jų, bet man ir pačiam ramu, kad, jei tiek metų rinko, vadinasi, nenuvyliau“.

R.Sinkevičius apie profesinę karjerą tuometėje „Azoto“ gamykloje (dabar – AB „Achema“) ir lygiagrečiai vykusį darbą rajono taryboje kalba su nostalgija. „Varžėmės su Kėdainiais. Jie irgi turi chemijos pramonės gamyklą. Norėjosi, kad Jonava išsiskirtų, kad žmonės norėtų kurtis būtent čia, sukome galvą, kaip tai padaryti, ką naujo, patrauklaus rajono gyventojams suteikti“, - sako jis. Noras gerinti gyvenimo kokybę nedingęs ir dabar: „aš toks žmogus tiesiog, negaliu stovėti šone ar plaukti pasroviui. Visad sau sakau: kas, jei ne aš?“

Keliai ir susisiekimas – sena ir skaudi tema

R.Sinkevičius ėjo susisiekimo ministro pareigas 2012-2016 metų Seimo kadencijoje, todėl šiandien savivaldos, ypatingai šalies merų linksniuojamą kelių priežiūros ir infrastruktūros gerinimo klausimą vertina kaip itin opų. „Čia yra didžiąja dalimi Vyriausybės požiūrio klausimas. Ir daugelis Vyriausybių liko jam abejingos. Nėra užsibrėžto strateginio tikslo gerinti kelių būklę. Reikia suprasti, kad pinigų biudžete yra tiek, kiek yra, jie nepasidaugina geometrinės progresijos principu, vadinasi, dėliojiesi prioritetus, kaip ir kur juos išleisi. Deja, keliai nėra prioritetas, nes rinkėjai kur kas palankiau reaguoja į padidintas išmokas, o ne į infrastruktūros kūrimo ar gerinimo investicijas. Keliai nepiketuoja, o žmonės gali ir streikuoti, ir valdžią keikti... Taip, visuomet reikia atliepti žmonių lūkesčius, bet aš nesu tikras, ar kas mėnesį 5-10 Eur dėl Vyriausybės nutarimų padidėjusios asmens pajamos padarys jį laimingu, kai tuo tarpu toji suma galėtų būti paskirta būtent susisiekimui gerinti, nes turbūt nereikia aiškinti, kad nuo to priklauso daugybė dalykų, tokių kaip mūsų galimybės saugiai bei laiku pasiekti darbą, mokymo įstaigą, o neretai ir namus“, - sako R.Sinkevičius.

„Mūsų kelių būklė kasmet tikrai prastėja, ir šiandien jau nebegalime lygintis su savo artimiausias kaimynais, pvz., Lenkija senokai mus pralenkė. Savo laiku Vyriausybei siūliau skolintis, mat buvo tokių laikotarpių, kai paskolą galėjai gauti kone už ačiū – su minimaliomis

palūkanomis ar net be jų, bet sprendimai laiku nebuvo priimti. Nors matematika čia yra paprasta: 1 Eur, investuotas į kelius, atsiperka per 2,5 metų, o kur eismas intensyvus – ir per metus“.

Savivaldybės pasmerktos kapstytis pačios

R.Sinkevičiaus nuomone, ateityje savivalda turės kur kas didesnę savo biudžeto dalį skirti keliams, nei skiria šiandien: „tiesiog nebus kitos išeities, nes kitaip gyvenimas, ypatingai užmiestyje, taps nepakeliamas nei gyventojams, nei verslui. Aš manau, kad turi būti priimti sprendimai valstybės lygmeniu, bet jau dėl mano anksčiau išvardintų priežasčių Vyriausybės nesiima lyderystės šiuo klausimu“.

Kelių priežiūros problema ypatingai išryškėja žiemos metu, kai kelius padengia sniegas, ledas, o jie rajono ribose dažnai lieka nevalyti. „Keliai suskirstyti pagal eismo intensyvumą, ir labai dažnai mūsų rajono keliai patenka būtent į tą kategoriją, kuri, esant dideliam snygiui ar pan. nepalankioms sąlygoms nepuolami valyti, nėra prioritetiniai. Ir dažniausiai šių ruožų priežiūra priklauso būtent valstybei, o ne savivaldybei ar seniūnijai. Žmonės pyksta ant seniūnų, o tiesa ta, kad pykt reikia visai ne ant jų – jų rankos surištos, ir lįsti ne į savo teritoriją teisiškai jie negali. Čia tikrai didelė bėda“. R.Sinkevičiaus nuomone, tam yra sprendimų – pvz., stambesni ūkininkai turi technikos ir priemonių valyti kelius, bet valstybė nėra išsprendusi ar sukūrusi mechanizmo, kaip pasinaudoto tokia išorės pagalba. Kodėl iki šiol tas nebuvo padaryta? „Paprasta- ne Vyriausybės prioritetas ir tiek. Žiema ateina, praeina, žmonės papyksta, ačiū Dieve, didesnių nelaimių neįvyksta, ir pavasarį, žiūrėk, jau visi pamiršę bėdą... Taip viskas ir tęsiasi metai iš metų...“, - neslepia nusivylimo R.Sinkevičius.

Jonavos uždavinys – pritraukti investuotojų

Paklaustas, ko šiandien trūksta Jonavai, R.Sinkevičius išlieka konkretus: „reikia investuotojų, verslo kūrimosi“. Pasak jo, būtina formuoti sklypus su pritaikyta infrastruktūra, jog verslui būtų patrauklu investuoti būtent Jonavoje: „socialdemokratai rinkimų programoje šiam tikslui pasiekti skiria nemažai dėmesio – manau, nuosekliai dirbant, lūkesčiai bus pateisinti“.

Dar viena sritis, kur reikia sprendimų – automobilių stovėjimo vietos daugiabučių kiemuose: „Jonava labai kompaktiškas miestas, tankiausiai apgyvendintas rajonas Lietuvoje, todėl nenuostabu, jog mažame plote gyvena daug žmonių, kurių didžioji dalis turi automobilius. Garažai jau išėjo iš mados – žmogus nori laikyti automobilį tiesiai po langu, kad iškart galėtų juo naudotis. Reikia suprasti, kad visų žalių plotų juk neišnaikinsi aikštelių naudai, nes reikia ir parkų, ir vaikų žaidimų aikštelių, ir želdynų. Čia reikia ieškoti sprendimų, inovatyvių, netikėtų“.

R.Sinkevičiaus nuomone, turime puikiai išvystytą laisvalaikio infrastruktūrą mieste, bet dar trūksta šiokių tokių „razinkų“. Pvz., viešųjų, patogių tualetų – užsienyje apstu teigiamų pavyzdžių. Taip pat, R.Sinkevičiaus nuomone, vis dar nepakankamai išnaudota Neries krantinė. „Socialdemokratai ketina čia įrengti baidarių prieplauką su pritaikyta infrastruktūra ir poilsiui, - sako R.Sinkevičius. – Manau, šis sprendimas labai reikalingas, ir jis taptų naudingas tiek laisvalaikio turizmo plėtotojams, tiek patiems jonaviečiams, neabejingiems aktyviam laisvalaikiui“.

Tėvo ir sūnaus nuomonės dažniausiai sutampa

Paklaustas apie savo ir sūnaus diskusijas politinėmis temomis, R.Sinkevičius nesutrinka: „mes dažniausiai sutariame, nuomonės sutampa“. Paskutinį kartą buvo kalbėta apie Palangos baseino ir konkurencijos tarybos įsikišimą (konkurencijos taryba mano, kad už savivaldybės pinigus pastatytą baseiną reikia perduoti valdyti privačiam verslui). Po teisybei, čia sena tema. Buvo laikai, kai ir mūsų rajono šilumos ūkį buvo siekiama atiduot verslui. Meras „atlaikė“, buvo užsispyręs, ir šiandien mes galim būti ramūs dėl to, kad gauname viešąsias paslaugas, tokias, kaip šildymas, vandens tiekimas ar komunaliniai patarnavimai už gyventojams mažiausią įmanomą kainą nesiekiant pagrindinio verslo tikslo – pelno. Ne visos savivaldybės buvo tokios užsispyrusios. Ir šiandien jaučia pasekmes, kurios turi dvi dedamąsias dalis: aukštą kainą ir neretai prastą paslaugos kokybę“.

Pats R.Sinkevičius vertinti sūnaus, mero Mindaugo Sinkevičiaus darbo, nesiima: „aišku, kad tikrai didžiuojuosi, bet vertina tegul žmonės. Aš nebūsiu iki galo objektyvus. Nesu iš tų žmonių, kurie linkę girti, aš šioje vietoje santūrus. Antra vertus, juk patys darbai už save kalba. Paskutinis pasiekimas- baseinas – tikrai be galo reikšmingas, be baseino, manau, jonaviečiai ir patys mato tai, kas dar padaryta“.

Kasdienybę užpildo laikas su šeima

Šiandien R.Sinkevičius džiaugiasi gausia šeima ir galimybe kartu leisti laiką. „Kai susirenka dukters Rūtos ir sūnaus Mindaugo šeimos su anūkėliais, mūsų jau būna devyni – visa kompanija. Mes daug laiko praleidžiame kartu, man tai patinka, džiaugiuosi, kad turim galimybę būti vieni su kitais. Su žmona prižiūrime ir nedidelį ūkelį – 8 arus. Aš juokiuosi, kad net šiltnamį turime“. Vis dėlto vien tik atsiduoti šeimai ir hobiams Rimantas nelinkęs; „aš periodiškai susitinku su savo buvusiais kolegomis iš ministerijų, o ir dabar esantys valdžioje politikai nesidrovi klausti vieno ar kito patarimo. Nuomone mielai pasidalinu“.

Ar linkėtų politinės karjeros savo anūkams? „Ne, tikrai ne. Šioje srityje neišvengiama įtampa, ir įtampa milžiniška, ypač, jei eini rimtesnes pareigas. Atsakomybės nepamatuotai daug lyginant su tuo, ką uždirbi. Iš politikos į pensiją mažai kas išeina, nes rinkėjui tiesiog atsibosta tie patys veidai, tad pozicija labai nestabili. Po politiko veiklos mažai kam būsi reikalingas darbo rinkoje.

Taip, aš jau praėjau ilgą politiko kelią, čia galiu būti naudingas, bet tiesa tokia, kad tokie atvejai – vienas iš kelių dešimčių. Todėl jei gali nebūti politikoje, geriau ir nebūk“.

Rimantas Sinkevičius

g. 1952 04 03

Numeris sąraše – 5

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos