Rudenį darbai tęsis ne tik mažesniuose keliuose, bet ir pagrindinėse šalies transporto arterijose, o dalies pradėtų projektų pabaiga numatyta kitąmet. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko sako, kad pats rudenį keliuose matomas remontas dar nereiškia vėlavimo – kur kas svarbiau, kiek efektyviai pavyksta išnaudoti kelių darbams tinkamą laiką iki technologinės pertraukos, kuri, visų pirma, priklauso nuo darbui tinkamų oro sąlygų.

„Dideli kelių projektai per tris vasaros mėnesius neprasideda ir nesibaigia, todėl ruduo kelininkams nėra riba, po kurios technika turėtų dingti nuo kelių. Vis dėlto mūsų sezonas nėra begalinis. Kuo anksčiau turime aiškius planus, finansavimą, įvykusius pirkimus ir pasirašytas sutartis, tuo daugiau darbų galime atlikti palankiausiu metų laiku. Todėl čia svarbi visa grandinė, o ne tik tai, kaip greitai rangovas dirba jau atvažiavęs į objektą“, – sako Š. Frolenko.

Rugsėjį darbai tęsis ir pagrindinėse šalies magistralėse

Darbų mastą rodo viešai skelbiami „Via Lietuva“ duomenys. Šiemet remontuojama apie 170 kilometrų prasčiausios būklės automagistralių ir magistralinių kelių ruožų, iš kurių apie 100 kilometrų numatyta užbaigti šiemet, o likusią dalį – 2027 metais.

Darbai vyksta ir intensyviausiose šalies transporto arterijose. A1 magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda šiemet tvarkoma daugiau kaip 10 kilometrų atkarpa ties Elektrėnais, o priešingos kelio pusės remontas numatytas kitąmet. A8 kelyje Panevėžys–Aristava–Sitkūnai vasarą pradėto maždaug 14 kilometrų ruožo darbus planuojama baigti tik metų pabaigoje.

Remontai tęsis ir važiuojantiesiems pajūrio kryptimi. A11 kelyje Šiauliai–Palanga tvarkoma daugiau kaip 5 kilometrų atkarpa tarp Kretingos ir Vydmantų, o kitame šio kelio ruože Telšių rajone pradėtas beveik 7,3 kilometro remontas bus baigtas 2027 metų vasarą.

Tvarios miestų plėtros ir infrastruktūros bendrovės „YIT Lietuva“ generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago teigimu, vertinant kelių remonto trukmę svarbu suprasti, kad vairuotojų matomi darbai kelyje yra tik viena gerokai ilgesnio proceso dalis.

„Kelių darbų sezonas nesibaigia kartu su vasara – rudenį, jei leidžia oro sąlygos ir technologiniai reikalavimai, galime tęsti nemažą dalį darbų. Tačiau šiuo laikotarpiu ypač svarbu tiksliai planuoti kiekvieną darbų etapą. Reikia įvertinti ne tik dangos įrengimo ar remonto technologiją, bet ir oro sąlygas, medžiagų tiekimą, technikos užimtumą, eismo intensyvumą bei saugų eismo organizavimą. Magistralėse šis planavimas tampa dar svarbesnis, nes negalima tiesiog sustabdyti eismo – darbus turime organizuoti taip, kad jie kuo mažiau trikdytų kasdienį judėjimą“, – pasakoja K. Vanagas. 

Pasak jo, darbams tęsiantis rudenį, papildomu iššūkiu tampa ir po vasaros išaugantys eismo srautai.

„Vasarą srautai natūraliai kitokie. Rugsėjį žmonės grįžta į darbus, prasideda mokslo metai, todėl tas pats vienos juostos susiaurėjimas, kuris liepą nesukėlė didesnių problemų, gali tapti spūsties vieta. Rangovui tada tenka dar atidžiau planuoti darbus – ką galima padaryti ne piko metu, kur eismą būtina išlaikyti abiem kryptimis. Čia nuolat ieškoma balanso tarp noro kuo greičiau užbaigti objektą ir pareigos palikti kelią saugiai pravažiuojamą“, – sako K. Vanagas. 

Atidėtas remontas vėliau kainuoja brangiau

„Via Lietuva“ duomenimis, maždaug 40 proc. valstybinių kelių šiandien yra prastos arba labai prastos būklės, o nekeičiant finansavimo krypties iki 2030 metų tokių kelių gali būti jau daugiau nei pusė. 

„Didžiausia klaida yra laukti, kol kelias pasieks tokią būklę, kai paprasto remonto nebepakanka. Laiku neatliktas einamasis remontas vėliau gali virsti kapitaliniu projektu, kuriam reikia visai kito biudžeto. Kitaip tariant, taupydami šiandien nebūtinai sutaupome, dažnai tiesiog perkeliame gerokai didesnę sąskaitą į ateitį“, – sako Š. Frolenko.

Pasak jo, artimiausias tikslas turėtų būti bent sustabdyti tolesnį valstybinio kelių tinklo būklės prastėjimą. Asociacijos skaičiavimais, tam kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas turėtų būti maždaug 100 mln. eurų didesnis nei šiuo metu yra numatytas.

„Keliams labiausiai trūksta ne vienkartinių finansinių injekcijų, o sistemos, kurioje iš anksto žinome, kiek turime pinigų, ką už juos tvarkysime ir galime darbus planuoti ne vienam sezonui į priekį“, – apibendrina Š. Frolenko.