Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, tabako vartojimas yra viena pavojingiausių epidemijų, su kuria teko susidurti žmonijai. 2023 metų duomenimis rūkymas per metus pražudo apie 8 milijonus gyventojų per metus. Tabakas sukelia  tokias sveikatos problemas kaip: plaučių, burnos, gerklės vėžys, demencija, kenkia vaisingumui, taip pat lemia ir daug kitų gyvenimą bloginančių aplinkybių. Remiantis Nacionalinio vėžio instituto pranešimu žiniasklaidai, kiekvienais metais Lietuvoje diagnozuojama apie 1600 naujų plaučių vėžio atvejų.

Kai „čia ir dabar“ svarbiau už ateitį

Tad kyla klausimas, kodėl žmonės, žinodami apie rūkymo sukeliamas komplikacijas, vis tiek yra linkę nerti į šia priklausomybę? Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės (toliau – NTAKD) duomenimis 80 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti iki 18 metų, o nepradėjusieji rūkyti iki 25 m., šio žalingo įpročio neįgyja. Jauname amžiuje rūkymo pradžią dažnai lemia socialiniai veiksniai, tokie kaip smalsumas, noras pritapti prie aplinkos.

Priklausomybės ligų specialistų asociacijos narys Jaunius Sagatavičius pažymi, kad dauguma jaunuolių pradėdami rūkyti yra susipažinę su šio įpročio žala sveikatai, tačiau jų gebėjimas įvertinti ilgalaikes pasekmes dažnai būna ribotas. Pasak eksperto, jauniems žmonėms būdingas silpnesnis laiko perspektyvos suvokimas – rūkymo keliamos grėsmės jiems atrodo tolimos ir neaktualios, o jų neigiamas poveikis dažnai nėra juntamas „čia ir dabar“, kaip, pavyzdžiui, čia pat gauta bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Apklausa: ką galvoja rūkantys studentai?

Šias įžvalgas patvirtino ir pokalbis su bendraamžiais, kuriame dalyvavo rūkantys studentai. Jiems buvo pateikti klausimai apie tai, kada ir kodėl pradėjo rūkyti, ką žinojo apie žalą, ar bandė mesti ir kas galėtų paskatinti atsisakyti šio įpročio.

Visi apklaustieji teigė žinoję, jog rūkymas kenkia, tačiau jų žinios dažniausiai buvo paviršutiniškos – buvo minimi plaučių, kraujotakos, vėžiniai susirgimai, bet giluminio supratimo dažnai trūko. Vienas respondentas sakė: „Žinojau, kad labai kenkia, bet be  to, kad blogai, daugiau nieko ir nežinau“. Tai rodo, kad informacijos apie žalą gali trūkti.

Dalis respondentų buvo bent kartą bandę mesti rūkyti, tačiau tik vienas jų sėkmingai nerūkė kelis mėnesius. Dauguma grįžo prie įpročio dėl aplinkos poveikio, dėl jau patapusio įpročio arba paprasčiausiai dėl to, kad nebuvo rimtai pasiryžę atsisveikinti su priklausomybe.

Įdomu tai, kad apklausos dalyvių atsakymai apie galimus motyvus mesti rūkyti buvo labai individualūs. Vienas studentas teigė, kad stipriai motyvuotų finansinė paskata. Kitas – kad mesti paskatintų sportiniai tikslai ar aplinkos veiksniai. Tačiau buvo ir tokių, kurie atvirai prisipažino, jog niekas jų nepaskatintų – nebent patys vieną dieną nuspręstų.

Kalbant apie ateities planus, beveik visi teigė, kad nenori rūkyti visą gyvenimą. Vieni planuoja mesti iki tam tikro amžiaus, pavyzdžiui, iki 30 metų, kiti sieja sprendimą mesti su gyvenimo etapų kaita, pvz: baigiant studijas, atsiradus šeimai. Vienas iš jų paminėjo, kad norėtų rūkymą palikti tik kaip retą atsipalaidavimo būdą.

Apibendrinant, šie atsakymai dar kartą parodė, kad rūkymo pradžia dažniausiai susijusi su socialiniu kontekstu ir emociniais veiksniais. Žinios apie žalą – nepakankamos, jei jos nėra aktualios ar pateikiamos asmeniškai. Metimo rūkyti motyvacija dažnai neapibrėžta, o sprendimas neretai nukeliamas ateičiai. Apklausos rezultatai rodo, jog didelė dalis rūkančių studentų yra linkę suprasti rūkymo žąla, bet tai palieka spręsti ateities ,,sau”.

Kodėl sunku mesti rūkyti?

Pasak priklausomybių ligų specialisto J. Sagatavičiaus, pagrindinės jaunimo rūkymo priežastys yra susijusios su smalsumu ir socialine aplinka. Jo teigimu, nors dauguma jaunuolių žino apie rūkymo žalą, jie sunkiai suvokia laiko ir pasekmių santykį. „Rūkymo padariniai neatsiranda iš karto – skirtingai nei, tarkime, bauda už pervažiavimą per raudoną šviesą. Todėl jauni žmonės rūkymo problemą vertina kaip tolimoje ateityje esančią, mažai aktualią“, – pažymi specialistas.

Be to, rūkymas dažnai susiformuoja kaip elgesio modelis, susijęs su tam tikrais ritualais – pavyzdžiui, cigaretė po valgio ar su kava. Tokie įpročiai ,,įsirašo”  emociškai, kitaip tariant gaunamas poreikio parūkyti signalas, o bandymas jų atsisakyti neretai būna nesėkmingas, nes yra susijęs ne tik su nikotinu, bet ir su aktualia šių laikų tema: dopamino reguliacija – poreikiu malonumui ar stresui mažinti.

Pašnekovo teigimu, kai kurie rūkantys studentai galvoja, kad gali mesti bet kada, tačiau dažni grįžimai prie įpročio rodo priklausomybės vystymąsi. „Jeigu metei ir vėl pradėjai – tai ne valios klausimas, o priklausomybės požymis. Tokiam žmogui reikia ne moralinių paskaitų, o pagalbos keisti elgesio schemas“, – teigia specialistas.

Pagalba visada šalia

Efektyvi studentų rūkymo prevencija turėtų apimti ne tik informacijos sklaidą apie žalą, bet ir gilesnį dėmesį emociniam raštingumui. Kadangi daugelis studentų rūko siekdami nusiraminti ar kovoti su stresu, būtina ugdyti gebėjimą atpažinti ir valdyti emocijas sveikais būdais.

Svarbu studentams suteikti praktinių įrankių: kaip tvarkytis su nerimu, kaip atpažinti žalingą įprotį kaip emocinės būklės išraišką, o ne sprendimą. Grupinės diskusijos, emocinės sveikatos mokymai, trumpalaikė psichologinė pagalba ar net paprasti kvėpavimo pratimai, gali tapti svarbia alternatyva įsišaknijusiems rūkymo ritualams.

Ieškantiems patarimo ir pagalbos metant rūkyti KVIEČIAME TAIP PAT APSILANKYTI INTERNETO SVETAINĖJE http://nerukysiu.lt/ arba skambinti nemokama telefono linija 1819. Čia pasiekiama visa informacija apie  metimą rūkyti ir įstaigas, kur galima kreiptis pagalbos esant priklausomybei nuo nikotino. 

Jotvydas Milčiūnas, Kauno kolegijos praktikantas