Paskola mokslams dažnai kelia dvejopus jausmus. Vieniems tai galimybė siekti išsilavinimo tada, kai jo labiausiai reikia, kitiems – baimė dėl ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Vis dėlto pats skolinimasis dar nereiškia klaidos. Klausimas yra gilesnis – ar paskola padeda kurti didesnę vertę ateityje, ar tampa našta, kuri riboja pasirinkimus.
Aukštasis mokslas Lietuvoje: ką rodo statistika?
Lietuva išsiskiria aukštu aukštojo mokslo paplitimu. Daugiau nei 60 procentų 30–34 metų gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą, o tai rodo, kad studijos tapo ne prabanga, o norma. Darbo rinkos duomenys taip pat atskleidžia aiškią tendenciją: aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės Lietuvoje vidutiniškai uždirba apie trečdaliu daugiau nei tie, kurie baigė tik vidurinę mokyklą. Per visą darbinį gyvenimą šis skirtumas virsta reikšminga finansine grąža.
Ši statistika leidžia teigti, kad daugeliu atvejų išsilavinimas yra ekonomiškai naudinga investicija, tačiau investicija tampa paskola tik tada, kai pasirinkimai yra apgalvoti.
Kada paskola mokslams tampa investicija?
Paskola mokslams dažniausiai pasiteisina tada, kai studijų kryptis turi aiškią paklausą darbo rinkoje. Tokiose srityse kaip informacinės technologijos, inžinerija, sveikatos priežiūra ar finansai specialistų trūkumas išlieka stabilus, o atlyginimų augimas – nuoseklus. Tokiu atveju paskola padeda greičiau pasiekti profesinį lygį, kuris leidžia generuoti didesnes pajamas.
Svarbus ir laiko faktorius. Jei studijos leidžia greičiau įsilieti į darbo rinką – paskola padeda „neprarasti metų“, kurie priešingu atveju būtų skirti taupymui. Jaunesni absolventai dažnai turi daugiau galimybių kilti karjeros laiptais ir ilgainiui uždirbti daugiau.
Studentų darbas studijų metu – svarbus sėkmės veiksnys
Lietuvoje apie 60 procentų studentų studijų metu dirba. Tai rodo, kad didelė dalis jaunų žmonių paskolą mokslams derina su pajamomis ir praktine patirtimi. Darbas studijų metu padeda ne tik sumažinti finansinę naštą, bet ir sustiprina ryšį su darbo rinka. Tokie studentai po studijų dažniau randa darbą pagal specialybę ir greičiau pasiekia stabilias pajamas.
Kada paskola mokslams tampa našta?
Paskola gali tapti našta tuomet, kai studijų pasirinkimas neatitinka darbo rinkos realijų. Jei baigus studijas sunku rasti darbą arba atlyginimas neleidžia komfortiškai grąžinti paskolos – finansinis spaudimas gali lydėti daugelį metų. Taip pat rizika didėja, jei paskolos suma yra didelė, o grąžinimo sąlygos – nelanksčios.
Dar viena rizika – sprendimas skolintis be aiškaus plano. Studijos be krypties, be papildomų praktikų ar karjeros tikslų dažnai neužtikrina finansinės grąžos, kuri pateisintų paskolą.
Kaip paskolą paversti investicija, o ne našta?
Svarbiausia – planavimas. Prieš skolinantis verta įvertinti ne tik studijų kainą, bet ir galimas pajamas po studijų, darbo rinkos perspektyvas bei realų paskolos grąžinimo grafiką. Taip pat svarbu pasirinkti tokias paskolos sąlygas, kurios būtų pritaikytos prie jauno žmogaus finansinių galimybių.
Paskola mokslams tampa investicija tada, kai ji yra dalis ilgalaikio plano, o ne spontaniškas sprendimas. Tokiais atvejais finansavimas padeda pasiekti tikslą greičiau ir efektyviau.
Apgalvotas sprendimas kuria vertę
Paskola mokslams nėra savaime nei gera, nei bloga. Ji tampa investicija tada, kai studijos atveria duris į stabilesnį, geriau apmokamą darbą ir leidžia kurti tvarią karjerą. Lietuvoje, kur išsilavinimas vis dar stipriai susijęs su pajamų lygiu, toks sprendimas dažnai pasiteisina.
Svarbiausia – atsakingai įvertinti savo pasirinkimus ir finansines galimybes. O jei prireikia papildomo finansavimo studijoms ar su jomis susijusioms išlaidoms – paskolas teikia ir smspinigai.lt. Visgi, galutinis sprendimas visada turėtų būti paremtas skaičiavimais, o ne emocijomis.















