Šilumos ūkis gyvena ne pagal kalendorių ir net kai radiatoriai atvėsta, darbai nesustoja – jie persikelia po žeme, į katilines, trasas ir planus. Praėję metai UAB „Jonavos šilumos tinklai“ buvo kupini investicijų, techninių sprendimų ir nematomo kasdienio darbo, nuo kurio priklauso tai, ar žiemą namuose bus šilta, o kaina – stabili. Apie tai, kas lieka už šildymo sezono ribų, kokios svarbiausios investicijos buvo pernai metais, pasakoja „Jonavos šilumos tinklų“ direktorius Jonas Kaminskas.

Trumpai apibendrinant praėjusius metus: kokie pagrindiniai skaičiai?

2025 m. bendrovė dirbo stabiliai: šilumos poreikis šiek tiek mažėjo, tačiau kaina išliko beveik nepakitusi, o jos lygis buvo mažesnis nei bendras VERT skelbiamų kainų fonas, kas rodo gerą kaštų kontrolę, konkurencingumą ir efektyvų gamybos valdymą.

Pagaminta šilumos 2025 m. 119 749 MWh, t.y. 2,7% mažiau, nei 2024 m. (123 050 MWh). 

Parduotas šilumos kiekis 2025 m. 98 059 MWh, t.y. 1,3% mažiau, nei 2024 m. (99 308 MWh). 

Nors šilumos poreikis mažėja, bet kritimas nedidelis ir nuosaikus – būdingas šiltesniam sezonui ir pastatų energetinio efektyvumo didėjimui, o ne vartotojų praradimui ar sistemos problemoms.

Tai reiškia: geriau subalansuota gamyba su realiu poreikiu, mažesnis perteklinis gamybos režimas, efektyvesnis sistemos darbas.

Vidutinė metinė šilumos kaina 7,718 ct/kWh be PVM didesnė +1,2% nei 2024 m. (7,627 ct/kWh be PVM). Kaina iš esmės stabili, toks pokytis praktiškai atitinka infliacinį lygį — tai rodo gerą kaštų kontrolę, nepaisant kuro, darbo užmokesčio ir paslaugų brangimo. Bendrovės šilumos kaina ~10 % mažesnė nei bendras šalies mėnesinių kainų lygis. 2025 m. kainų vidurkis 8,60 ct/kWh be PVM (skaičiuotas kaip mėnesinių VERT skelbiamų kainų aritmetinis vidurkis). 

Įmonės šilumos kaina išlieka konkurencinga nacionaliniame kontekste. Ir toliau siekiama, kad šiluma būtų tiekiama už kuo mažesnę ekonomiškai pagrįstą kainą.

Kokios buvo didžiausios praėjusių metų investicijos, atlikti darbai?

Vienas reikšmingiausių darbų – mazuto ūkio demontavimas Klaipėdos gatvėje, centrinėje miesto dalyje esančioje katilinėje. Buvo demontuotos dvi mazuto talpos po tūkstantį tonų, išvalytos nuo likusio mazuto, taip pat pašalinta vadinamoji nulinė talpa – po žeme buvusi betoninė talpa, kurios tūris siekė apie 90 kubinių metrų.

Atliekant darbus šioje vietoje buvo aptikta daug užteršto grunto. Jis buvo priduotas į specialią aikštelę, skirtą chemiškai užterštam gruntui utilizuoti. Tai reiškia, kad dešimtmečiais – dar nuo tarybinių laikų – žemėje buvęs mazutas buvo visiškai pašalintas ir saugiai utilizuotas.

Tai labai svarbus darbas aplinkosaugos požiūriu. Tokie objektai ilgus metus lieka nematomi, bet kelia riziką gruntui, vandeniui ir miesto aplinkai ir jo gyventojams. Šiuo atveju padarytas realus, ilgalaikę vertę kuriantis darbas – tiek šiandienos gyventojams, tiek ateities kartoms.

Tokio paties tipo darbas laukia ir ateityje – mazuto ūkis Girelės katilinėje, kur taip pat yra dvi didelės talpų zonos. 

Kita reikšminga investicija – biokuro aikštelės įrengimas. Ši aikštelė leidžia sukaupti iki dvidešimties dienų reikalingas biokuro atsargas. Tai suteikia galimybę biokurą pirkti vasaros metu, kai jo kaina yra mažesnė. Tai tiesiogiai atsispindi ir galutinėje mažesnėje šilumos kainoje vartotojams.

Ši investicija pasiteisino – aikštelė jau atsipirko. Be to, žiemos metu ji didina sistemos patikimumą, nes leidžia turėti rezervą ir nepriklausyti nuo momentinių tiekimo svyravimų. Ateityje planuojama biokuro aikšteles plėsti, kad būtų galima sandėliuoti dar daugiau biokuro ir išlaikyti kuo mažesnę kainą vartotojams. Šios investicijos vertė – apie 160 tūkst. eurų.

Viena didesnių investicijų – Lietavos-Kosmonautų šilumos tiekimo magistralės paskutinės atkarpos atnaujinimas. Jonavoje turime tris pagrindines magistrales, ir ši atkarpa buvo viena iš paskutinių, dar reikalavusių keitimo. Darbų vertė siekė apie 200 tūkst. eurų, o po atnaujinimo šioje vietoje šilumos tiekimo saugumas užtikrinamas šimtu procentų – ženkliai sumažinta trūkimų ir avarijų rizika bei sumažėja šilumos tiekimo nuostoliai. Svarbu pabrėžti, kad šie darbai buvo atlikti įmonės lėšomis, be jokios fondų ar išorinės paramos.

Kaip užtikrinamas šilumos tiekimas ekstremalių situacijų metu?

Tai labai svarbi įmonės darbo kryptis, o kartu – ir atliktas reikšmingas darbas, elektros generatorių įrengimas Jonavos katilinėje, kas leidžia nepertraukiamai tiekti šilumą net ir nutrūkus elektros tiekimui. Įrengtas 110 kilovatų elektros galios generatorius, kurio kaina siekė apie 34 tūkst. eurų. Artėjančiam sezonui planuojama įsigyti generatorių ir Ukmergės gatvėje esančiai katilinei – ten numatytas dar galingesnis įrenginys, kuris sustiprins visos sistemos patikimumą. Toks elektros generatorius leis gaminti ir tiekti šilumą jonaviečiams „salos rėžimu“.

Ar prie centralizuoto šildymo pernai jungėsi nauji vartotojai?

Naujų vartotojų skaičius nėra didelis, nes didžioji miesto dalis jau yra prijungta prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Praėjusiais metais prie mūsų sistemos prisijungė trys nauji verslo objektai.

Išskirtinis atvejis – naujas gyvenamųjų namų kvartalas Kalnų gatvėje, kuriame yra aštuoniolika vartotojų. Tai naujai statomi būstai, ir šis projektas įdomus tuo, kad pradžioje nekilnojamojo turto vystytojai buvo suplanavę individualius šilumos siurblius. Vis dėlto, po išsamių diskusijų su mūsų specialistais sprendimas buvo pakeistas – pasirinkta centralizuota šildymo sistema ir prisijungimas prie miesto šilumos tinklų.

Tai svarbus akcentas. Kuo daugiau vartotojų jungiasi prie centralizuoto šilumos tiekimo, tuo mažesnė tampa pastovioji šilumos kainos dalis visiems miesto gyventojams. Kitaip tariant, platesnė sistema leidžia sąnaudas paskirstyti didesniam vartotojų skaičiui.

Kalnų gatvės projektas išsiskiria ir Lietuvos mastu – tai vienas didesnių kotedžų kvartalų prijungimų prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos mažoje savivaldybėje. Tokie atvejai nėra dažni, todėl į šį projektą dėmesį atkreipė ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.

Sprendimas nebuvo priimtas greitai – vyko nemažai pokalbių, skaičiavimų, aiškinimų, kol vystytojas patikėjo, kad centralizuotas šildymas gyventojams bus ne tik patogesnis, bet ir finansiškai naudingesnis. Skirtumai ypač išryškėja šaltomis žiemomis, kai centralizuota sistema išlieka stabilesnė kainų ir patikimumo požiūriu.

Praėję metai buvo įvardijami ir kaip skaitmenizavimo metai. Ką tai reiškia praktiškai?

Praėję metai iš tiesų buvo reikšmingi skaitmenizavimo prasme. Didelis dėmesys skirtas pastatuose šilumos ūkio valdymo sistemų modernizavimui – tai leidžia greičiau identifikuoti gedimus ar nekokybiškus parametrus šildymo ir karšto vandens sistemose. Šiuo metu visi mūsų įmonės prižiūrimi miesto pastatų šilumos punktai yra pilnai skaitmenizuoti – galime realiu laiku matyti, stebėti ir valdyti parametrus, greičiau priimti sprendimus ir užtikrinti sklandų sistemos darbą bei itin kokybišką pastatų šilumos ūkio priežiūrą.

Kokie pagrindiniai „Jonavos šilumos tinklų“ planai šiems metams?

Pagrindinis šių metų akcentas – nuoseklus iškastinio kuro keitimas atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Tai sprendimas, kuris turi kelis aiškius tikslus: mažinti šilumos kainą gyventojams, reikšmingai sumažinti CO₂ emisijas ir didinti visos sistemos tvarumą.

Rukloje jau veikia šilumos siurblys – jis sėkmingai atlaikė pirmąjį sezoną ir pasiteisino. Praėjusiais metais šiluma juo buvo gaminama vasaros laikotarpiu karšto vandens ruošimui. Šiemet planuojame dar vieną svarbų žingsnį – statyti biokuru kūrenamą katilinę, kartu vykdyti sistemos racionalizaciją ir prijungti šilumos siurblį, kuris galės efektyviai dirbti ir žiemos metu.

Bendra šių investicijų vertė siekia apie 1,6 mln. eurų. Projektas finansuojamas mišriu būdu – dalį lėšų sudaro parama, dalį – lengvatinė paskola per ILTE. Toks finansavimo modelis leidžia įgyvendinti didelės apimties projektus. 

Tarp didesnių artėjančių projektų – elektrostatinio filtro diegimas, naujos trasos Rukloje įrengimas, pagrindinio šilumos gamybos katilo rekonstrukcija bei kapitalinis remontas. Visi šie darbai nukreipti į didesnį efektyvumą, patikimumą ir ilgalaikį šilumos ūkio stabilumą.

Dar viena svarbi kryptis – karšto vandens apskaitos modernizavimas. Kas keisis gyventojams?

Nuo šių metų jonaviečiams bus pradėti diegti išmanūs karšto ir šalto vandens skaitikliai. Vadinasi, gyventojams nebereikės deklaruoti rodmenų, nes jie bus perduodami automatiškai. Tai didelis ir kompleksiškas diegimo projektas, kuris reikšmingai pagerins paslaugų patogumą, skaidrumą ir kokybę.

Kodėl išmanioji apskaita tokia svarbi?

Iki šiol viena didžiausių problemų buvo skaitiklių rodmenų deklaravimas – dalis gyventojų duomenų nepateikdavo laiku arba visai jų nedeklaruodavo. Dėl to atsirasdavo netikslumų, ginčų bei kitų nesusipratimų tarp gyventojų.

Įdiegus išmaniuosius skaitiklius ši problema iš esmės išnyks. Rodmenys bus perduodami automatiškai, be žmogaus įsikišimo, todėl sistema taps tikslesnė, efektyvesnė ir teisingesnė visiems.

Be to, išmaniosios apskaitos diegimas – tai ne tik technologinis atnaujinimas, bet ir ilgalaikė investicija į efektyvesnį išteklių valdymą, mažesnes veiklos sąnaudas bei patikimesnę savivaldybės komunalinių paslaugų sistemą.

Jonava taps vienu iš pirmųjų miestų Lietuvoje, kuris tokiu mastu pereina prie išmaniosios karšto ir šalto vandens apskaitos. Tai leidžia padaryti rinkoje atsiradę patikimi, sertifikuoti išmanieji skaitikliai ir galimybė pasirinkti optimalų techninį sprendimą.

Dar vienas matomas pokytis mieste – boilerinių ir šilumos punktų atnaujinimas. Vienas iš jų tapo gatvės meno kūriniu. Kaip gimė ši idėja?

Rimkų mikrorajone, Chemikų gatvėje 25A, senoji „boilerinė“ išties virto atvira meno erdve – ant jo sienų atsirado kraštiečio poeto Petro Vaičiūno portretas. Tai simboliška: poetas tarsi sugrįžo į miestą ne tradiciniu paminklu, o šiuolaikiniu gatvės menu. Šis kūrinys tapo viena iš dovanų Jonavai, minint 275-ąjį miesto gimtadienį.

Svarbu tai, kad šis projektas labai pasiteisino. Žmonės jį pastebi, prie jo fotografuojasi, sustoja, kalba. Matome, kaip techninis, anksčiau visiškai nepastebimas pastatas tampa traukos tašku ir keičia visos aplinkos nuotaiką.

Tai nėra vienkartinis sprendimas. Mūsų įmonei priklauso nemažai senų šilumos ūkio pastatų, kurie miestui estetinės vertės neprideda. Juos po truputį atnaujindami norime suteikti ir naują veidą – ne tik funkcionalų, bet ir prasmingą. Gatvės menas tam labai tinka.

Todėl galiu patvirtinti: ši iniciatyva bus tęsiama ir šiemet mieste atsiras naujų gatvės meno kūrinių. Tai mūsų indėlis į gražesnę, jaukesnę Jonavą – miestą, kuriame techninė infrastruktūra gali kalbėti kultūros ir istorijos balsais.