Krašto apsaugos ministerija, prašydama keisti dviejų šalyje esančių poligonų ribas, siūlo plėsti ir Gaižiūnų poligoną – papildomai karių reikmėms prašoma 1500 hektaro aplinkinių miškų. Pagal pirminį sumanymą, į būsimojo poligono plėtrą patenka valstybės saugomos teritorijos Dumsių ir Užusalių miškuose.

Kaip teigia girininkijų atstovai, jei šiam pasiūlymui bus pritarta, Dumsių seniūnijos pažintinis takas, greta jo esanti kopa, saugoma aukštapelkė atiteks karinei zonai.

Poligono plėtrai – 1500 hektarų

Socialiniuose tinkluose tokį sprendimą kritikuoja jonaviečiai, nerimą jis kelia ir miškininkams. “Pagal informaciją, kuri kol kas yra pateikta mums, poligono plėtrai numatyta 1500 hektarų. Labiausiai nerimą kelia faktas, jog iš jų 5,7 hektarai  yra ypatingai saugomos teritorijos, o 7,1 hektaro - ekologiškai vertingos teritorijos. Kodėl poligono plėtra numatyta saugomose teritorijose?

Neliks kertinių miško buveinių, pažintinio tako, garsioji Dumsių kopa taip pat patenka į poligono zoną, taip pat valstybės saugoma aukštapelkė. Neaiški ateitis ir pačių girininkijų”, - sakė miškininkai.

Kaip “Jonavos žinioms” sakė Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamento specialistė Asta Galdikaitė, kol kas dar neaišku, kokios iš tiesų bus poligono ribos, nes jokie leidimai dar nėra gauti. “Jau 2014 metais  Lietuvos kariuomenėje buvo pradėta ruoštis planuojamos naujos ginkluotės įsigijimui.  Tuo tikslu buvo pradėti vertinimai dėl reikalingų elementų kariuomenės poligonuose įrengimo.

Planuojama nauja ginkluotė reikalavo didesnių saugumo zonų, o turima poligonų teritorija neleido užtikrinti saugaus kovinio rengimo Lietuvos kariuomenės poligonuose.  Atlikus analizę buvo  kreiptasi į LR Vyriausybę dėl dviejų poligonų (Švenčionių raj. Pabradės sen. ir Jonavos raj. Ruklos sen.) ribų išplėtimo. Vyriausybei pritarus,  buvo kreiptasi ir į Seimą. Pernai rudenį Seimui pritarus, minėtų poligonų plėtros projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.  

Įvairūs reikalingi darbai ir buvo pradėti po šio sprendimo priėmimo. Pirmasis darbas – teritorijų bendrųjų planų parengimas. Šiuo metu, per centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), yra vykdomas paslaugos minėtų planų parengimui įsigijimo konkursas”, - sakė A.Galdikaitė.

Esamų plotų – per mažai

Pasak KAM atstovų, poligonus  reikia  išplėsti siekiant užtikrinti saugų kovinio rengimo vykdymą nacionaliniams ir Lietuvoje dislokuotiems sąjungininkų padaliniams. “Poligonų plėtrai papildoma teritorija pirmiausia reikalinga naudojamų ir planuojamų naudoti ginklų saugos zonų užtikrinimui, kad  vykdant kovinius šaudymus nebūtų pakenkta civiliams gyventojams”, - sakė A.Galdikaitė.

Šiuo metu Gaižiūnų poligonas užima 5213,51 ha teritoriją. Iš jų 2713,20 ha priklauso karinio poligono teritorijai, o 2500,31 ha priklauso  karinio mokymo teritorijai. Veikla karinio mokymo teritorijoje yra labai apribota ir iš esmės užtikrina saugos zonas. Minėtas plotų pasikeitimas bus tiksliai žinomas parengus teritorijų bendruosius planus. Dabar yra tik planuoti skaičiai.

Reikia ir urėdijų leidimo
Vykdant visus su poligonų plėtra susijusius  darbus jie yra derinami su aplinkos apsaugą užtikrinančiomis institucijomis.  “Be vietinių miškų urėdijų leidimo jokių veiksmų su miškais Lietuvos kariuomenė negali vykdyti. Tai draudžiama. Tokia tvarka išliks nepakitusi: kaip prižiūrėjo miškus vietinės miškų urėdijos iki plėtros pradžios, taip ir prižiūrės juos ir po jos.

Prieš skelbiant konkursą bendrųjų planų parengimui buvo paprašytos planavimo sąlygos iš suinteresuotų institucijų,  taip pat ir iš Aplinkos ministerijos.  Visi apribojimai buvo nurodyti gautose planavimo sąlygose. Bendrųjų planų rengėjas privalės į juos atsižvelgti. Planus reikės suderinti su vietinėmis institucijomis bei paskelbti viešai peržiūrai”, - sakė A.Galdikaitė.

Dokumentų dar nėra

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Planavimo ir kadastro skyriaus vyresnysis planuotojas Vytautas Rukas teigia, jog Aplinkos ministerija šių metų pavasarį kreipėsi į VSTT prašydama pateikti pasiūlymus planavimo sąlygoms karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos Ruklos seniūnijoje bendrajam planui rengti.

“ Vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais, VSTT išdavė pasiūlymus, nurodydama kokie su Tarnybos kompetencija susiję teisės aktai galioja planuojamoje teritorijoje, ir kokios saugomos teritorijos į ją patenka. Konkrečiai - į planuojamą teritoriją patenka dalis Lomenos valstybinio kraštovaizdžio draustinio ir BAST - Gaižiūnai.  Su planuojama teritorija ribojasi Palaraisčio valstybinis telmologinis draustinis ir BAST - Neries upė. Netoliese planuojamos teritorijos yra Lietavos valstybinis hidrografinis draustinis.

Pateiktuose pasiūlymuose nurodyta, kad rengiant Bendrąjį planą turi būti užtikrintas šiose saugomose teritorijose taikomo režimo laikymasis. Reiktų atkreipti dėmėsį, kad karinio poligono funkcijos nebūtinai kenkia saugomoms vertybėms. Pavyzdžiui, Gaižiūnuose saugomos nesusivėrusių smiltpievių bendrijos susiformavo ir yra palaikomos tik dėl periodiškai sunkiosios technikos suardomos žolinės dangos”, - sakė V.Rukas.

Pasak V.Ruko, kol kas VSTT nėra gavusi derinimui Bendrojo plano ir pritarusi jo sprendiniams.

“Kai Bendrasis planas bus pateiktas derinimui, bus nagrinėjama, ar suplanuota veikla nekelia grėsmės saugomoms vertybėms, ir sprendžiama, ar šiam planui pritarti.

Jei, pateikus Bendrąjį planą derinimui, bus nustatyta, kad jo sprendiniai kelia grėsmę saugomose teritorijose saugomoms vertybėms, tarnyba šiems sprendiniams nepritars.

Miškininkai – urėdija, Aplinkos ministerijos miškų departamentas - irgi galės nepritarti sprendiniams Bendrojo plano derinimo metu. Kol kas buvo leista tik planuoti konkrečioje teritorijoje. Planams pritarta nebuvo. Ar pritarsime planams, bus nuspręsta tik susipažinus su sprendiniais”, - aiškino V.Rukas.

Jurgita Vilčinskienė

R.Anusausko nuotr.

Taip pat skaitykite: