Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija du posėdžius (vasario 1 d. ir vasario 8 d.) skyrė tarpinstitucinei diskusijai ir parlamentinei kontrolei klausimu „Seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus Lietuvoje: kaip galime užkirsti kelią, kaip efektyviau padėti aukoms?“
Vienas svarbiausių aspektų, akcentuotų svarstant seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis mastą Lietuvoje, yra šio reiškinio latentiškumas ir mastui nustatyti reikalingų tyrimų poreikis. Pažymėta, kad seksualinę prievartą patyrusių nepilnamečių asmenų masto Lietuvoje tyrimas buvo atliktas tik 2003 metais.
Komisijos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, „Komisija siekia seksualinio smurto prieš vaikus problemą išnagrinėti visais pjūviais, taip pat lytinio švietimo ir prevencijos. Visgi, šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas institucijų darbui ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu – institucijų teikiamų paslaugų, ekspertų darbo kokybei.“
Komisijos posėdžiuose dalyvavusių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų diskusijų metu buvo iškelti aktualūs klausimai dėl: · seksualinių nusikaltimų metu nukentėjusių vaikų apklausose dalyvaujančių psichologų pakankamumo, jų kompetencijų, specializacijos ir centralizuoto koordinavimo; · advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, įsitraukimo į baudžiamąjį procesą ir seksualinį smurtą patyrusio nepilnamečio asmens atstovavimo teisme kokybės užtikrinimo; · seksualinio pobūdžio nusikaltimų internete, vaikų, kaip potencialių seksualinių aukų, „medžiojimo“ internete, seksualinio pobūdžio šantažo įgijus vaiko pasitikėjimą ir kt.
„Matome didžiulę problemą, kad kartais vaikas lieka ir be teisinės pagalbos, ir patiria spaudimą iš artimos aplinkos kažkaip nesureikšminti to, kas įvyko, ir tai daro dvigubą žalą vaikams,“ – teigė Komisijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Siekiant tobulinti seksualinį smurtą patyrusių vaikų interesų atstovavimą, vienas iš institucijų darbo kokybės gerinimo būdų yra valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos prieinamumas ir šių paslaugų kokybės didinimas.
Itin daug dėmesio Komisija skyrė klausimo dėl nepilnamečių asmenų teisių užtikrinimo ir įvairių institucijų atliekamų veiksmų koordinavimo seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis atvejais svarstymui. Diskutuota, kas yra (galėtų būti) atsakingas už visų institucijų, dalyvaujančių baudžiamajame procese, veiksmų koordinavimą, seksualinio nusikaltimo metu nukentėjusio nepilnamečio asmens konsultavimą, kad jam būtų teikiama visa reikiama pagalba baudžiamojo proceso metu, t. y. nuo informacijos apie galimai patirtą seksualinę prievartą perdavimo policijai iki baudžiamosios bylos pabaigos.
„Didžiausią dėmesį koncentruojame į visokeriopą pagalbą nukentėjusiesiems ir institucijų teikiamų paslaugų, ekspertų darbo kokybę. Matome tikrai daug iššūkių, susijusių su specializuotų paslaugų, specialistų psichologų, advokatų, prokurorų trūkumu. Visgi daugiausiai dirbame ieškodami sprendimų, kad laiku ir kokybiškai būtų užtikrinami seksualinį smurtą patyrusio vaiko interesai ir viso baudžiamojo proceso metu vaikui koordinuotai būtų teikiamos visos reikalingos paslaugos,“ – pažymėjo Komisijos narė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Komisija ketina tęsti minėtų ir susijusių klausimų svarstymą artimiausiu metu.
Komisijos posėdžių vaizdo įrašus galima peržiūrėti čia (vasario 1 d.) ir čia (vasario 8 d.).
Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos inf.