,,Sveiki. Ant savo pašto dėžutės esu užsiklijavusi lipduką, kuris aiškiai perspėja, kad nenoriu rasti jokių reklamų ir lankstinukų, bet nereikalingos spaudos - nemažėja. Pastaruoju metu nuolat randu atspausdintus pasakojimus apie dievą. Kadangi esu netikinti, tad rašinėliai keliauja tiesiai į šiukšlių dėžę.

Stengiuosi gyventi tvariai, tad manęs pačios tokie sprendimai netenkina.

Norėčiau, kad pasidomėtumėt, ar tokius lankstinukus platinantys asmenys nenusižengia vartotojų teisėm - kaip ir sakiau, ant mano pašto dėžutės aiškus nurodymas - nemesti jokių lankstinukų ir reklamų", - toks elektroninis laiškas praėjusią savaitę pasiekė portalo jonavoszinios.lt pašto dėžutę.

Kadangi ant skaitytojos laiške minimų lankstinukų nurodytas el.paštas, kuriuo galima susiekti su pastarųjų skleidėjais, šiems perduoti keli klausimai.

Pasiteirauta, kokiu principu lankstinukai yra dalinami? Ar visiems gyventojams? Kokie tikslai dalinant juos? Ar paisoma ant pašto dėžučių užklijuotų pranešimų, jog reklama ir kita spauda nepageidaujama? 

Gautas konkretus atsakymas: ,,Tai ne reklama, čia informaciniai lankstinukai". 

Susisiekus su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), ji pakomentavo skaitytojos aptariamą situaciją ir priminė taisyklės, galiojančias reklaminiai sklaidai.

,,Reklamos įstatyme numatyta, jog reklama telefonu, elektroniniu paštu ar kitomis priemonėmis gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu. Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas. Už šiuos pažeidimus numatytos sankcijos.

Preliminariai vertinant šį konkretų atvejį, reikėtų atsižvelgti ir į lankstinuko turinį.

Reklamos įstatymas numato, jog reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Kadangi šiuo atveju lankstinukuose  nėra skatinimo įsigyti prekių ar paslaugų, panašu, jog į pašto dėžutę įmesta informacija nėra laikytina reklama. Taigi, nepageidaujamos reklamos draudimai tokiam atvejui nebūtų taikomi", - teigė VVTAT.