,,Vasaros laikotarpiu daug žmonių atostogauja. Dėl to kiti darbovietėse turi vaduoti juos. Norėjau pasiteirauti, ar darbdavys turi mokėti papildomai už tai? Mūsų įmonėje buvo pasakyta, kad ir mes atostogavome, tad dabar padirbėsime už  kitus be papildomo užmokesčio", - savo klausimą išdėstė skaitytojas Arūnas.

Jonaviečio klausimą pakomentavo Valstybinė darbo inspekcija.

Darbo funkcijos - apibrėžtos

Anot jos, Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. Darbuotojo prašymu informaciją apie susitartos darbo funkcijos turinį ir jos apimtį (darbo normą) ar darbo funkcijai keliamus reikalavimus darbdavys turi pateikti raštu per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo darbdaviui dienos (DK 34 straipsnio 2 dalis).

,,Taigi, šalims darbo sutartyje susitarus dėl tam tikros darbo funkcijos vykdymo, darbdavys įsipareigoja suteikti sulygtos funkcijos darbą, o darbuotojas įsipareigoja dirbti šį darbą. Detalus tam tikrai priskirtų darbo funkcijų sąrašas gali būti aptartas pareigybės aprašyme. Darbdavys neturi teisės reikalauti darbuotojo vykdyti tas funkcijas, dėl kurių šalys nesulygo.

DK 144 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas DK 139 straipsnio 4 dalyje. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse", - aiškina VDI.

Kada papildomi darbai laikomi viršvalandžiais?

Inspekcija pabrėžia, kad kai darbuotojui pavedama atlikti tokią pačią darbo funkciją ir ji turi būti atliekama viršijant nustatytą dienos ar apskaitinio laikotarpio darbo laiko trukmę – toks darbas turėtų būti laikomas viršvalandiniu darbu ir atitinkamai apmokamas ne mažesniu kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu (DK 144 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto, sistemiškai analizuojant DK bei atsižvelgus į teismų praktiką darbas, viršijantis įprastą darbo laiko trukmę, galėtų būti kvalifikuotinas kaip padidintas darbų mastas (DK 144 straipsnio 7 dalies prasme), o ne viršvalandinis darbas, jeigu būtų nustatoma, kad tarp darbuotojo ir darbdavio abipuse laisva valia ir iniciatyva buvo sudarytas ir darbo sutartyje įformintas susitarimas dėl tos pačios funkcijos atlikimo padidinta apimtimi (darbo funkcijos, jos apimties ir apmokėjimo). Darbuotojui tokiu atveju turi būti garantuojamas proporcingai didesnis, palyginti su nustatyta norma, apmokėjimas. Toks susitarimas turėtų būti laikino pobūdžio, t. y. negali būti susitariama dėl nuolatinio darbo funkcijų atlikimo padidinta apimtimi.

Negali būti pažeisti darbo laiko ir poilsio reikalavimai

,,Primename, kad dirbant darbą, kuomet padidėjęs darbų mastas, negali būti pažeidžiami DK 114, 122 straipsniuose numatyti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. 

Tuo tarpu, jeigu darbo sutarties šalys susitarimu sulygsta dėl kitos funkcijos, negu nustatyta darbo sutartyje vykdymo, toks darbas turėtų būti vertinamas kaip susitarimas dėl papildomo darbo DK 35 straipsnio prasme. Tokia veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo), arba susitariama dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo). Susitarimui dėl projektinio darbo mutatis mutandis taikomi DK nustatyti projektinio darbo sutarties ypatumai. Darbo sutarties šalys taip pat turi teisę susitarti dėl pagrindinės darbo funkcijos ir papildomos darbo funkcijos sukeitimo tam tikram laikotarpiui ar neterminuotai. Vykdant susitarimus dėl papildomo darbo, negali būti pažeisti DK ar kitų darbo teisės normų nustatyti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ar kita (DK 35 straipsnio 1-4 dalys)", - teigė VDI.

Kada darbas laikomas papildomu?

Apibendrinant, papildomu darbu laikytinas darbas darbuotojų, pavaduojančių kitus darbuotojus, jeigu toks pavadavimas nenumatytas jų darbo sutartyse ar pareigybių aprašymuose. Jei pavadavimas numatytas darbo sutartyje ar pareigybės nuostatuose, tokiu atveju darbas darbuotojų, pavaduojančių kitus darbuotojus, nelaikytinas papildomu darbu DK 35 straipsnio prasme. Pavaduodamas kitus darbuotojus, darbuotojas atlieka savo tiesiogines darbines funkcijas.

,,Tačiau atsižvelgiant į padidėjusį mastą, už darbą turėtų būti mokama proporcingai daugiau, t. y. toks pavadavimas turėtų būti apmokamas DK 139 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse.  Nesant darbuotojo darbo sutartyje susitarimo dėl tos pačios funkcijos atlikimo padidinta apimtimi bei šiuos darbus atliekant darbdavio iniciatyva, įprastą darbo laiko trukmę viršijantis darbas laikytinas viršvalandiniu darbu ir apmokamas DK 144 str. 4 d. nustatyta tvarka. Vykdant susitarimus dėl papildomo darbo taip pat negali būti pažeisti DK ar kitų darbo teisės normų nustatyti maksimaliojo darbo (DK 114 straipsnis) ir minimaliojo poilsio laiko (DK 122 straipsnis) reikalavimai", - akcentavo VDI/