Projekto „Integruotas vandens valdymas Lietuvoje“ („LIFE SIP Vanduo“), kuriame Aplinkos ministerija dalyvauja kaip įgyvendinanti partnerė, rėmuose atliktas tyrimas, kurio tikslas – įvertinti Lietuvos gyventojų ryžtą finansiškai prisidėti prie paviršinių vandens telkinių būklės gerinimo. Beveik du trečdaliai respondentų išreiškė norą – arba bent potencialų norą – mokėti tam tikrą sumą už Lietuvos upių, ežerų, tvenkinių ir marių būklės pagerinimą.
„Vienas Lietuvos gyventojas yra pasiryžęs mokėti 2,45–3,40 Eur per mėnesį, o iš viso paviršinių vidaus vandens telkinių būklės pagerinimo socialinė nauda vertinama nuo 71 mln. Eur iki 98 mln. Eur per metus“, – sakė mokslininkė dr. Daiva Semėnienė.
Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), projekto „LIFE SIP Vanduo“ vadovės Ievos Pociūnienės, prieš du dešimtmečius Lietuva, kaip ir visos ES šalys, įsipareigojo užtikrinti, kad visi vandens telkiniai pasiektų gerą ekologinę būklę. Tačiau tyrimai rodo, kad maždaug du trečdaliai vidaus paviršinių vandens telkinių vis dar nėra geros būklės.
„Norėdama įvertinti geros būklės pasiekimo naudą, Aplinkos ministerija projekto „LIFE SIP Vanduo“ rėmuose atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų ryžto finansiškai prisidėti prie paviršinių vandens telkinių būklės gerinimo apklausą, kurios rezultatai atskleidžia nuoseklų ir vidinį pagrįstumą turintį vaizdą apie tai, kaip Lietuvos gyventojai vertina siekį iki 2040 m. visų paviršinių vidaus vandens telkinių ekologinę būklę pagerinti iki geros. Tyrimo komanda rėmėsi vadinamuoju sąlyginio vertinimo metodu, leidžiančiu įvertinti aplinkosauginę (ekologinę) naudą, kuri paprastai neperkama ir neparduodama – švaresnis vanduo, turtingesnė biologinė įvairovė, geresnės poilsio galimybės. Po „LIFE SIP Vanduo“ projekto organizuotų tarptautinių dirbtuvių „Piniginis vandens išteklių vertinimas: metodai ir taikymas“, vykusių 2024 m. spalio 22–23 d. Vilniuje, keleto tikslinių grupių susitikimų ir 50 respondentų bandomojo tyrimo klausimynui testuoti, 2025 m. vasario ir kovo mėnesiais apklausų kompanija „Norstat“ apklausė 1 500 suaugusiųjų nacionalinę imtį atitinkančią internetinę grupę. Kiekvienam respondentui buvo suprantamai, pasitelkus žemėlapius, pateikta ir paaiškinta dabartinė vandens telkinių būklė ir paklausta, kiek jie būtų pasiryžę prisidėti prie dviejų vandens telkinių būklės gerinimo programų, kurios būtų įgyvendinamos nuo 2025 m. iki 2040 m.“.
Pagal pirmąją programą visi blogos būklės vandens telkiniai būtų pagerinti iki vidutinės būklės, o visi vidutinės būklės vandens telkiniai – iki geros būklės. Pagal antrąją programą visų upių, ežerų, tvenkinių ir marių vandens telkiniai taptų geros būklės. Respondentas galėjo rinktis, kokią didžiausią sumą nuo nulio iki penkiolikos ar daugiau eurų per mėnesį jis būtų pasiryžęs mokėti, o papildomi klausimai padėjo išsiaiškinti jo motyvaciją, apsisprendimo tikrumą ar bet kokias abejones dėl mokėjimo mechanizmo.
Kiek pinigų būtų galima surinkti?
Gautų apklausos duomenų ekonometrinė analizė, kurią atliko Varšuvos universiteto prof. Mikołaj’us Czajkowski’is, parodė, kad Lietuvos gyventojai priskiria aiškią ir išmatuojamą piniginę vertę gerai vandens būklei pasiekti. 64 proc. apklaustųjų pareiškė, kad yra pasiryžę arba galbūt pasiryžę mokėti mėnesinį mokestį, o 36 proc. apklaustųjų atsisakytų tai daryti. Tarp pasiryžusiųjų nemokėti beveik trys ketvirtadaliai buvo vadinamieji protesto balsai; tokie respondentai daugiausia nurodė nepasitikėjimą surinktų sumų panaudojimu ar teisingumo ir sąžiningumo problemas, o ne abejingumą vandens kokybei ar finansinius apribojimus.
„Beveik du trečdaliai respondentų išreiškė norą – arba bent potencialų norą – mokėti tam tikrą sumą už Lietuvos upių, ežerų, tvenkinių ir marių vandens būklės pagerinimą, o tai rodo platų būklės gerinimo programų palaikymą, – atskleidžia viena iš tyrimo iniciatorių ir įgyvendintojų dr. D. Semėnienė. – Džiugiu, kad Lietuvos vandenų būklės gerinimas yra ne tik aplinkosauginis įsipareigojimas, bet ir ekonomiškai pagrįsta viešoji investicija, kurią piliečiai yra pasirengę finansuoti, jei tik surinktų lėšų valdymas būtų skaidrus, teisingas ir atsižvelgiantis į Lietuvos realijas. Vienas Lietuvos gyventojas yra pasiryžęs mokėti 2,45–3,40 Eur per mėnesį, o iš viso paviršinių vidaus vandens telkinių būklės pagerinimo socialinė nauda vertinama nuo 71 mln. Eur iki 98 mln. Eur per metus.“
Pagrindinis motyvas – altruistinis
Lietuvos visuomenė aiškiai suteikia ekonominę, vandens politikai reikšmingą vertę geros būklės vandens telkiniams. Prisidėti prie vandens telkinių būklės gerinimo skatina kelios priežastys. „Mokėjimo motyvai yra daugiausia altruistiniai ir susiję su palikimu ateities kartoms: 78 proc. potencialių mokėtojų teigia, kad mokėtų pirmiausia tam, kad savo vaikams ir anūkams paliktų sveikas vandens ekosistemas, ir tik 17 proc. dėmesį skiria tiesioginei rekreacinei naudai, pavyzdžiui, maudymuisi ar žvejybai“, – sakė dr. D. Semėnienė. Mokslininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad ryžtas mokėti didėja su gyventojų disponuojamomis pajamomis, aplinkosauginiu sąmoningumu, tačiau didesnę reikšmę turi pasitikėjimas institucijomis: respondentai, manantys, kad paskirtas mokestis bus panaudotas skaidriai ir kad teršėjai prisiims tinkamą dalį išlaidų, linkę siūlyti žymiai didesnes sumas, nepriklausomai nuo pajamų.
Pasak Aplinkos ministerijos atstovo Tomo Želvio, šio tyrimo rezultatai suteikia itin svarbių įžvalgų apie visuomenės požiūrį į vandens telkinių būklės gerinimo prioritetus. Tai leidžia Aplinkos ministerijai kryptingiau formuoti vandenų srities politikos priemones, atsižvelgiant į gyventojų lūkesčius ir vertybines nuostatas. Be to, tyrimas atskleidė, kad visuomenės įsitraukimui didelę reikšmę turi institucijų skaidrumas ir aiškus lėšų panaudojimas. Aplinkos ministerija stiprins visuomenės pasitikėjimą vandens išteklių valdymu, gerins tarpinstitucinį dialogą ir efektyvins komunikaciją su visuomene.
APVA inf.
