Statistikos departamento prognozės rodo, kad 2022 metais, vertinant 2021 metų šalies gyventojų pajamas, skurdo rizikos lygis sieks 21,2 proc. Tai dar kartą patvirtina, kad vienkartinės išmokos šalies gyventojų skurdo iš esmės nesprendžia ir padėties nepagerina, o tam reikalingi kryptingi ir tvarūs sprendimai.

 

Skurdas ir socialinė atskirtis, ypač tarp senjorų, vienišų asmenų, žmonių su negalia išlieka opi problema, kurią Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir toliau sieks spręsti pasitelkusi ilgalaikes ir kuo taiklesnes priemones, kad labiausiai pažeidžiamų grupių skurdas šalyje mažėtų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad istoriškai didžiausias socialinių išmokų padidinimas ir spartesnis pensijų indeksavimas 2022 metais turės teigiamos įtakos skurdo mažėjimui šalyje, ypač tarp pensinio amžiaus asmenų, skurdo rizikos lygis mažės ir tarp negalią turinčių asmenų.

 

Remiantis Statistikos departamento prognozėmis, didžiausias skurdas rizikos lygis išliks 65-erių metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir sieks 37,9 proc.

 

Siekiant mažinti pagyvenusių asmenų skurdą, dar 2021 m. buvo priimti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai, kurie užtikrina spartesnį socialinio draudimo pensijų didėjimą. Nuo metų pradžios pensijos vidutiniškai didėjo 50 eurų, vėl papildomai indeksuotos metų viduryje, tad bendras didėjimas siekia apie 70 eurų.

 

Nuo šių metų vidurio vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija siekia 482 eurus (padidėjo maždaug 22 eurais), o turint būtinąjį stažą – 510 eurų (padidėjo apie 25 eurais).  

 

Ministerijos skaičiavimais, šiemet vidutinę senatvės pensiją gaunančių metinės pajamos didėja kiek daugiau nei 700 eurų.  

 

Vienišo asmens išmoka. Nuo šių metų pradžios visi Lietuvoje gyvenantys vieniši neįgalieji ir žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus gali gauti vienišo asmens išmoką. Vienišo asmens išmoka jų pajamas per metus didina 384 eurais. 

 

„Sodros“ duomenimis, vienišo asmens išmoką šiuo metu gauna daugiau kaip 220 tūkst. žmonių. Per šešis šių metų mėnesius jiems išmokėta virš 46 mln. Eur išmokų.

 

Socialinės išmokos. Statistikos departamento duomenimis, socialinių išmokų įtaka skurdo mažinimui pagal paskutinius duomenis dar labiau padidėjo – nuo 8,7 procentinių punktų iki 10,9 procentinių punktų.

 

Šiemet socialinės išmokos šalies gyventojams buvo didinamos net 2 kartus, palyginti su pernai jos didėjo beveik šeštadaliu, o šalpos pensijos – net penktadaliu.

 

Žmonės su negalia atviroje darbo rinkoje. Siekiant mažinti žmonių su negalia skurdą, svarbus ne tik socialinių išmokų didėjimas, ne mažiau svarbi ir jų įtrauktis į darbo rinką. Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytus teisės aktų pakeitimus, kurie sudarys platesnes galimybes žmonėms su negalia aktyviai įsitraukti į darbo rinką, o darbdaviams – suteiks reikiamą pagalbą juos įdarbinant ar išlaikant darbo vietą darbuotojui įgijus negalią. Žmonėms su negalia įsidarbinti atviroje rinkoje padės prevencinės priemonės, pavyzdžiui, lydimoji pagalba įsidarbinus, parama darbo vietos ir darbo aplinkos pritaikymui, darbo asistento pagalba. Naujovės įdarbinant žmones su negalia atviroje darbo rinkoje laukia jau 2023 m. sausio 1 d. Siekiama, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbtų 39 proc., o iki 2030 m.  – 47 proc. žmonių su negalia.

 

Bedarbių įtrauktis į darbo rinką. Nuo liepos pradėta įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, padės į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų. Įvestas naujas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, šiems žmonėms bus teikiamos individualizuotos paslaugos, padedančios pasiruošti darbo rinkai ir išspręsti turimas įsidarbinimo problemas.

 

Ilgalaikiams bedarbiams – kenčiantiems nuo priklausomybių, prižiūrintiems artimuosius, turintiems skolų ar kitų socialinių problemų asmenims – 45 savivaldybėse teikiama profesionali kompleksinė pagalba pagal specialų užimtumo modelį. Pažeidžiamiems asmenims yra teikiama individualizuota pagalba, su jais dirba atvejo vadybininkai. Yra siekiama suderinti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų bei piniginės socialinės paramos teikimą, didinti nedirbančių asmenų, turinčių daug problemų, socialinę integraciją – socialinį savarankiškumą, motyvaciją dirbti, profesines kompetencijas. 2021 m. į šio modelio veiklas buvo įtraukta apie 2200 šalies gyventojų. Iš jų apie trečdalis susirado darbą ir bent dalį laiko dirbo. Planuojama, kad nuo 2023 m. šio modelio pagrindu dirbs visos šalies savivaldybės.

 

Šalies užimtumo sistemos pokyčiais siekiama, kad gyventojų užimtumo lygis 2025 m. pasiektų 78,0 proc., o 2030 metais  –  80,7 proc.

 

Darbo pajamų augimas ir skurdo rizikos riba. Pastaraisiais metais šalyje sparčiai didėjant gyventojų darbo užmokesčiui, auga ir skurdo rizikos riba. Didėjančios socialinės išmokos, taip sparčiai augant darbinėms pajamoms, padėdavo palaikyti panašų skurdo rizikos lygį, tačiau reikšmingo poveikio skurdo rizikos lygio sumažėjimui taip ir neturėjo. Statistikos departamentas prognozuoja, kad skurdo rizikos riba ir toliau augs, 2022 metais, vertinant 2021 metų gyventojų pajamas, ji turėtų pasiekti 516 eurų.

 

Santykinis skurdas iš esmės parodo gyventojų pajamų lygio vertinimą, palyginus jį su bendru pragyvenimo lygiu šalyje, paprastai skurdo rizikos riba apskaičiuojama kaip 60 proc. visų gyventojų disponuojamų pajamų medianos. Prognozuojama, kad 2022 metais skurdo rizikos lygis, vertinant 2021 metų gyventojų pajamas,  sieks 21,2 proc.

 

Skurdo rizikos gylis, parodantis skirtumą tarp skurdo rizikos ribos ir asmenų, gyvenančių žemiau skurdo rizikos ribos, 2021 m. sumažėjo 0,8 proc. p. ir siekė 22,4 proc. Tai reiškia, kad skurstančių asmenų pajamos vidutiniškai 22 proc. buvo nutolusios nuo skurdo rizikos ribos.

 

Absoliutus skurdas. Absoliutaus skurdo riba nepriklauso nuo kitų gyventojų pajamų. Absoliutaus skurdo riba yra lygi minimalių vartojimo poreikių dydžiui, 2022 metais ji pasieks 267 eurus, o žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvens 4 proc. šalies gyventojų. Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2021 m. sudarė 3,9 proc., apie 110 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Ypač maža dalis vyresnio amžiaus asmenų – vos 1,9 proc.  

SADM inf.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: