Dvylikoje Lietuvos savivaldybių baigiamas įgyvendinti analogų neturintis socialinis projektas „Kartu mes galime“, kurio tikslas yra ugdymo įstaigose nustatyti bet kokį smurtą patyrusius vaikus bei padėti jiems sustiprėti emociškai.

Vaikai neatpažįsta smurto

Du metus jau trunkanti ir dar penkis metus tęstinumo laikotarpiu aktyvi būsianti iniciatyva veikia Alytuje bei Joniškio, Kretingos, Pasvalio, Šilutės, Ukmergės, Jonavos, Kelmės, Mažeikių, Rokiškio, Tauragės, Varėnos rajonuose.

Projekto metu adaptuotos JAV sukurtos, įrodymais grįstos metodikos, padedančios mažinti ankstyvuosius po patirto smurto atsirandančius simptomus – nerimą, depresiją, potrauminio streso sindromą.

Smurtą, pasak mokslininkų, moksleiviai, kartais patys to nesuprasdami, patiria įvairiose vietose – namuose, socialiniuose tinkluose ir internete, mokykloje, bendruomenėje.

Pirminiai ankstyvieji simptomai, kaip reakcija į traumuojančias patirtis, pasireiškiantys vaikams yra potrauminis stresas, depresija bei nerimas, kurie gali iššaukti miego sutrikimus, atsiskyrimą nuo socialinės aplinkos, dėmesio praradimą mokyklai, draugams bei dalykams, kurie anksčiau teikė malonumą.

„Kartu mes galime“ projekto vadovas Paulius Šiupienius teigia, kad JAV kurtos metodikos, kurios adaptuotos Lietuvoje, skiriasi nuo daugelio kitų pagalbos mechanizmų, nes turi tris esminius bruožus. Pirma – metodika pati apklausų būdu identifikuoja savo tikslinę grupę. Taip smurtą patyrę vaikai išvengia nemalonių jausmų, nes nereikia patiems ieškoti pagalbos savo psichinei sveikatai gerinti.

Be to, metodika, t.y. profesionali psichologinė pagalba, yra taikoma vaikui patogioje aplinkoje – mokykloje. Tokiu būdu išvengiamas logistinis barjeras – vaikui nereikia važiuoti, eiti ar kitaip nuvykti pas psichologą.

Trečias svarbus aspektas – metodika yra nemokama ir ją taikant išvengiamas finansinis barjeras, nes profesionalios psichologų paslaugos šiuo metu yra populiarios, brangiai apmokamos ir sunkiau prieinamos mažesnėse savivaldybėse.

Šios gerų rezultatų pasiekiančios CBITS ir „Bounce back“ metodikos yra sėkmingai naudojamos JAV, Japonijoje, Australijoje, o, projekto dėka, tapo prieinamos ir Lietuvos specialistams bei vaikams.

Vieninteliai mokymai

Projekto koordinatorė Ieva Balaišė džiaugėsi per du metus pasiektais reikšmingais rezultatais: „Turime apie 100  projekte dalyvaujančių specialistų – mokyklų psichologų ir socialinių pedagogų, kurie gavo visą reikiamą medžiagą, pirmuosius ir, turbūt, vienintelius šios metodikos mokymus Lietuvoje. Taip pat ugdymo įstaigoms išsiuntėme ir projekto motyvacinę medžiagą, kurioje jaunimą aktyviai skatinsime atsisakyti smurto, patyčių, gyventi taikiau ir saugiau, o žinant smurto atvejus ar asmenį, kuriam reikėtų pagalbos, nelikti abejingiems“.

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu pagrindiniai rezultatai yra šie: adaptuotos dvi metodikos, surinkta apie šimtas specialistų, jiems organizuoti projekto programų mokymai, tėvai ir mokytojai edukuoti apie smurto žalą ir liekamuosius reiškinius vaikams. Taip pat suteikta informacija, kaip teisingai bendrauti, komunikuoti su smurtą patyrusiu vaiku.

Nustatyta ir projekto tikslinė grupė – vaikai, patyrę smurtą ir/ar traumas ir jaučiantys depresijos, nerimo, potrauminio streso sindromo požymių, kurie ir gavo pagalbą.

Projekto metu organizuoti du renginiai – projekto atidarymo ir projekto uždarymo, kuriuose su skirtingų sričių profesionalais kalbėta tiek apie projektą, tiek apie smurto problemas Lietuvoje, teisinį smurto prieš vaikus reguliavimą ir kitus svarbius aspektus.

„Bounce back“ programoje dvylikoje savivaldybių jau dalyvavo 252 pradinių klasių mokiniai, o jiems pravesta 1360 intervencijų. CBITS programoje dalyavo 777 vyresnių klasių mokiniai, kuriems pravesta 4303 intervencijos. Skaičiai išties reikšmingi ir džiaugiamės, kad tiek specialistai, tiek vaikai teigiamai vertina metodikos bei jų naudą”, – teigia I. Balaišė.

Projekto informacija ir naujienos talpinamos specialiai projektui sukurtoje svetainėje www.kartumesgalime.lt

Įvertino ir specialistai

„Mokiniams iš pradžių buvo nelengva įvardinti jausmus, aptarti traumines situacijas. Vėliau reakcija pasikeitė. Mokiniai labiau atsivėrė, atsirado pasitikėjimas savimi, manimi ir vienas kitu. Pastebėjau teigiamų emocijų ir elgesio pokyčių, – kalba Joniškio „Aušros“ gimnazijos socialinė pedagogė Jurgita Bulzgienė, – Labai gerai, kad yra pateikta konkreti, aiški, suprantama metodinė medžiaga, užduotys. Patinka „Jausmų termometro“, „Karštosios kėdės“ metodai ir kt.“.

Jai pritarė VšĮ Kelmės profesinio rengimo centro Tytuvėnų skyriaus socialinė pedagogė Rasa Petrauskienė, kad mokymai buvo labai naudingi.

„Kiekvienas žinome, kad mūsų, kaip mokyklos bendruomenės atstovų pareiga padėti vaikui ir paaugliui turėti pilnavertę, taikią kasdienybę, emociškai stiprią sveikatą, tačiau dažnai trūkstame idėjų, naujovių, kaip tai užtikrinti. Mokymuose sužinojau kaip galima atpažinti vaikus, patyrusius bet kokias smurto formas“, – tvirtina pašnekovė.

Savo įžvalgomis pasidalino ir Varėnos „Ąžuolo gimnazijos“ vyr. socialinė pedagogė Ramunė Varanauskienė. Pasak jos, pradžioje į intervencijas paaugliai žiūrėjo labai atsargiai. „Pastebiu, kad jiems patinka individualūs seansai, atsipalaidavimo pratimai. Aišku, reikėjo laiko, kad vaikai pradėtų atvirai kalbėti. Šita programa naudinga, nes po pandemijos mokiniai jaučia baimes“, – sako R. Varanauskienė.

Projekto „Kartu mes galime“, kuris finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo ir priklauso programai „Sveikata”, vienas iš tikslų yra mažinti ankstyvuosius potrauminio streso ir depresijos simptomus, pasireiškiančius smurtą patyrusiems vaikams. Projekto vykdytojas – VšĮ Gralio projektai, o jo vertė – 247 997 eurai.

Įgyvendinant programą „Sveikata” Lietuvoje siekiama stiprinti psichinės sveikatos paslaugas bendruomenėse bei gerinti vaikų ir jaunimo gerovę. Joje numatytos priemonės suteikia galimybę kurti ir įgyvendinti įrodymais pagrįstas intervencijas, modernias mokymo programas ir tobulinti tarpsektorinį bendradarbiavimą siekiant prasmingų pokyčių Lietuvos vaikams ir jaunimui. Programos įgyvendinimą prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).

 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: