Kaip sako ūkininkų technikos konsultantas Arūnas: „Traktoriaus galingumas ne visada yra svarbiausias. Reikia žiūrėti, ką tu su juo veiksi, kokiame ūkyje dirbsi. Didelė galia – didesnės sąnaudos, o naudos ne visada daugiau“.

Žemės ūkis Lietuvoje

Lietuva išlieka viena agrariškiausių Europos šalių, kur žemės ūkis ne tik formuoja kaimo kraštovaizdį, bet ir realiai prisideda prie ekonomikos augimo. Natūralu, kad traktoriai čia itin paklausūs. 2023 m. žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė sudarė 3,5 % šalies BVP, o tai reikšminga dalis, turint omenyje spartų paslaugų sektoriaus augimą.

Šalyje veikia daugiau nei 120 tūkstančių ūkininkų ūkių, tačiau net 81 % jų – tai nedideli, iki 30 hektarų valdantys šeimos ūkiai. Būtent šie ūkiai yra tikroji žemės ūkio sistemos šerdis, kur sprendimai priimami greitai, technika dalijasi broliai, o dirva pažįstama iki smulkiausios akmens dulkės.

Pasiūla yra didelė

Įdomu tai, kad nors Lietuvoje registruota daugiau nei 150 tūkstančių traktorių, naujų įsigijimų skaičius pastaraisiais metais mažėja. Pagrindinė priežastis – augančios kainos. Vietoje galingų ir brangių modelių ūkininkai vis dažniau renkasi naudotus arba mažesnio galingumo, bet ekonomiškai efektyvius traktorius.

 Ši tendencija aiškiai rodo, kad rinkoje dominuoja mažieji ir vidutiniai ūkiai, kuriems svarbiau universalumas, paprastas aptarnavimas ir nedidelės eksploatavimo sąnaudos nei maksimalus našumas. Štai todėl būtent kompaktiškų traktorių klasė šiandien tampa svarbiausia. Tai ne prestižas, o realus, kasdienis „darbo arklys“.

Ką reiškia „galingas traktorius“?

Technikos gamintojai dažnai reklamuoja traktoriaus variklio galią, nurodydami arklio galias (AG), tačiau tai tėra tik vienas iš daugelio techninių parametrų. Realiame darbe kur kas svarbesnis yra traktoriaus svorio ir galios santykis – jis nulemia traukos efektyvumą ir darbo našumą. Ne mažiau svarbi ir pati traukos jėga arba sukimo momentas (torque), kuris dažnai lemia, kaip efektyviai traktorius gali judėti su apkrova ar dirbti sunkiomis sąlygomis.

Pavarų perdavimų sistema, ar tai būtų mechaninė, CVT ar powershift, taip pat daro didelę įtaką tiek degalų sąnaudoms, tiek patogumui. Kalbant apie kuro sąnaudas, ne mažiau svarbu žinoti ne teorinius skaičius, o realius rodiklius lauko sąlygomis. Ir galiausiai, nevalia pamiršti kabinos ergonomiko, nes  vairuotojo patogumas darbo metu tiesiogiai lemia produktyvumą, nuovargio lygį ir net saugumą.

Kaip sako specialistas Arūnas: „Du traktoriai su tomis pačiomis arklio galiomis dirbs labai skirtingai, jei vienas sveria dvi tonas daugiau arba turi kitokią transmisiją. Neretai silpnesnis traktorius efektyviau atlieka darbą vien dėl savo suderinamumo su padargais ir lauko sąlygomis“.

Kada mažesnė galia – privalumas?

Mažesnio galingumo traktoriai (nuo 40 iki 90 AG) yra idealūs šiose situacijose:

• Mažuose ūkiuose, kur dirbama ribotuose laukuose ar šiltnamiuose.
• Gyvulininkystės ūkiuose, kur traktorius daugiausia naudojamas fermose, pašarų maišymui, mėšlo tvarkymui.
• Transportavimui mažais atstumais.
• Miesto ar kraštovaizdžio priežiūros darbuose – savivaldybėms, aplinkotvarkai.
• Kai ieškoma mažesnių kuro sąnaudų ir eksploatacinių kaštų.

Pagal „Eurostat“ duomenis 2023 m. Europoje registruotų žemės ūkio traktorių galingumas vidutiniškai didėjo (tai rodo tendenciją link galingesnių mašinų), tuo tarpu Lietuvoje ūkininkai linkę rinktis kuklesnius, ekonomiškesnius modelius. Maždaug 60 traktorių registrų tenka 1 000 gyventojų, tuo tarpu ES vidurkis siekia apie 78 traktorius. Tai rodo, kad mūsų šalies ūkininkai dažniau renkasi mažesnės galios traktorius, tinkamus kasdieniams darbams.

Ar galingas traktorius visada apsimoka?

Ne. Galingesni traktoriai yra ne tik brangesni, bet ir kur kas brangiau išlaikomi. Pirmiausia – kuro sąnaudos. Pavyzdžiui, 150 arklio galių traktorius dirbdamas gali sunaudoti net iki 15–20 litrų per valandą, kai tuo tarpu 90 AG traktorius apsiriboja 6–9 litrais. Techninis aptarnavimas taip pat atsieina daugiau – didesni agregatai, sudėtingesni techniniai mazgai reiškia daugiau darbo ir brangesnes detales.

Be to, su galingesniu traktoriumi reikalingi ir didesni, brangesni padargai, o tai dar labiau didina bendrą eksploatacijos kainą. Net tokie elementai kaip draudimas, techninė priežiūra ar registracija išauga proporcingai traktoriaus galiai. 2023 m. „Agrokoncerno technikos“ duomenys rodo, kad mažesni nei 100 AG traktoriai sudarė beveik pusę visų naujų pirkimų Lietuvoje, o jų paklausa nuosekliai auga jau ketvirtus metus. Tai aiškiai rodo – ne visada daugiau reiškia geriau.

Ką renkasi šiuolaikinis ūkininkas?

Vis daugiau ūkininkų žiūri ne į traktoriaus „raumenis“, o į jo atsiperkamumą. Kaip rodo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos apklausa, net 72 % smulkiųjų ūkininkų teigia, kad pirmenybę teikia degalų sąnaudoms ir universalumui, o ne galiai.

Be to, populiarėja moduliniai sprendimai, kai prie mažesnio traktoriaus pritaikomi įvairūs padargai, taupant išlaidas ir užtikrinant didesnį sezonišką panaudojimą.

Specialistas Arūnas apibendrina: „Kartais geriau turėti du mažesnius traktorius skirtingoms funkcijoms nei vieną didelį – brangų, sunkų ir dažnai stovintį. Šiuolaikinis ūkininkas skaičiuoja, o ne demonstruoja“.

Mažesnis, bet išmanesnis

Šiuolaikiniai kompaktiški traktoriai jau turi tai, kas prieš 10 metų buvo tik didžiųjų modelių privalumas:

• GPS navigacija.
• Autonominis vairavimas.
• ISOBUS suderinamumas su padargais.
• Telemetrijos sistemos – degalų kontrolė, darbinio laiko sekimas.

Tai reiškia, kad net mažesnio galingumo traktorius gali būti itin pažangus ir taupus, ypač jei dirbama tiksliąja žemdirbyste.

Galingumas traktoriuje – ne visada laimėjimo formulė. Daug svarbiau, kaip tas traktorius atlieka konkrečius darbus, kiek kainuoja jo išlaikymas ir ar jis tinka ūkiui realiomis sąlygomis.

Kaip sako specialistas Arūnas: „Technika turi dirbti, o ne stovėti. Jei traktorius per didelis ir per galingas tavo laukams – tai ne investicija, o išlaidos“.

Lietuvoje, kur dominuoja smulkieji ir vidutiniai ūkiai, mažesni, universalesni traktoriai dažnai yra protingiausias pasirinkimas.