Šiuolaikiniame pasaulyje vaikams išlaikyti dėmesį tampa tikru iššūkiu – juos greitai išblaško spalvoti ekranai, garsai ir informacijos gausa. Todėl gebėjimas susikaupti tampa vienu svarbiausių įgūdžių, padedančių vaikui mokytis, kurti, spręsti problemas ir geriau suprasti save bei kitus. Specialistai pabrėžia, kad dėmesingumas nėra įgimta savybė – jis ugdomas kasdieniais įpročiais, o viena veiksmingiausių priemonių tam yra skaitymas. 

Dėmesys prasideda nuo ryšio 

Harvardo psichologas Jerome’as Kaganas, tyrinėjęs vaikų kalbos raidos ir ugdymo procesus, nustatė, kad ugdymo procese intensyvus asmeninis dėmesys yra ypač svarbus. Būtent artimas ryšys, bendravimas ir įsitraukimas padeda vaikui geriau mokytis, suprasti kalbą ir ilgiau išlaikyti dėmesį.   

Vienas paprasčiausių būdų tokį ryšį stiprinti – bendras skaitymas. Kai suaugęs ne tik skaito tekstą, bet ir kalbasi su vaiku, klausia jo nuomonės, leidžia įsitraukti į pasakojimą, vaikas natūraliai mokosi susikaupti, sekti mintį ir išbūti su viena veikla ilgiau. 

Skaitymo įprotis formuojasi nuo pirmųjų dienų 

Ankstyva pažintis su knygomis vaikui padeda skaitymą priimti kaip natūralią kasdienybės dalį. Prie ankstyvojo skaitymo skatinimo Lietuvoje prisideda Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamas projektas „Knygų startas“. Šios, tarptautine patirtimi paremtos iniciatyvos tikslas – ugdyti pirmąją vaikų kartą Lietuvoje, kurios pažintis su knygomis prasideda nuo kūdikystės.    

Nuo 2021 metų visi Lietuvoje gimę kūdikiai ligoninių gimdymo skyriuose gauna ankstyvojo skaitymo lauknešėlį. Pirmąjį rinkinį papildė Indrės Pliuškytės-Zalieckienės knygelė „Kapt kapt kapt“, pritaikyta 0–3 metų vaikų raidos poreikiams. Projektas mažiesiems skaitytojams taip pat dovanoja Evelinos Daciūtės ir iliustruotojos Ingos Dagilės knygelę „Drambliai ėjo į svečius“. Joje vaikai gali ne tik sekti istoriją, bet ir mokytis skaičiuoti. Knygelę gali gauti visi iki penkerių metų vaikai, pirmą kartą registruojami Lietuvos viešosiose bibliotekose. Tėvams, kurie vaiką bibliotekoje jau buvo užregistravę anksčiau, siūloma elektroninė knygelės versija. 

Specialistė pataria: kokias knygas rinktis vaikams ugdant dėmesingumą?  

Tinkamai parinktos knygos ir pats skaitymo procesas gali tapti svarbiu dėmesingumo, emocinio sąmoningumo ir vidinės koncentracijos ugdymo įrankiu. Apie tai, kaip skaitymas gali padėti ugdyti dėmesingumą, pasakoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vyriausioji tyrėja prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė. 

Mažyliams svarbiausia – ramybė ir artumas 

Pasak tyrėjos, 0–3 metų vaikams itin svarbi rami aplinka ir lėtas skaitymo tempas. Mažyliai dėmesį sutelkia į balsą, ritmą, garsus, spalvas ir pasikartojimus, todėl šiame amžiuje geriausiai tinka trumpos, ritmingos knygelės bei dainelės. 

Specialistė rekomenduoja Indrės Pliuškytės-Zalieckienės „Kapt kapt kapt“, lietuvių liaudies dainelę „Du gaideliai“ bei kitas „Knygų starto“ rekomenduojamas knygas. 

Darželinukams – trumpos ir aiškios istorijos 

4–6 metų vaikų dėmesį stiprina aiškios, nesudėtingos istorijos, kurias lengva sekti nuo pradžios iki pabaigos. Šio amžiaus vaikams puikiai tinka animalistinės pasakos, trumpi eilėraščiai ir paveikslėlių knygos. 

Prof. dr. Dž. Maskuliūnienė išskiria Jurgos Vilės ir Linos Sasnauskaitės „Chameleono sapnai“, kurie padeda vaikui mokytis išklausyti istoriją iki galo, atpažinti emocijas ir ilgiau išlaikyti dėmesį. Naudinga mokytis ir trumpų eilėraščių atmintinai – tai lavina atmintį, plečia žodyną ir ugdo pasitikėjimą savimi. 

Pradinukams – istorijos, ugdančios empatiją 

7–10 metų vaikai jau geba ilgiau sekti siužetą, įsijausti į veikėjų išgyvenimus ir analizuoti jų poelgius. Skaitymas šiame amžiuje padeda mokytis kantrybės, geriau suprasti kitus ir valdyti emocijas. Šiam amžiui rekomenduojamos Kate DiCamillo „Jei ne Vinis Diksis“, Angelos Nanetti „Mano senelis buvo vyšnia“, Violetos Palčinskaitės „Muzika troliui“.  

Pasak specialistės, dėmesio koncentraciją šiame amžiuje stiprina ir naujų žodžių įsiminimas bei ritminga poezija. 

Jaunesni paaugliai pasirengę sudėtingesnėms temoms 

11–14 metų skaitytojai jau geba gilintis į veikėjų motyvus, suprasti potekstes ir ilgiau išlaikyti dėmesį sudėtingesniame pasakojime. Todėl verta rinktis ne tik grožinę, bet ir pažintinę literatūrą. Prof. dr. Dž. Maskuliūnienė rekomenduoja Sigitos Mikšaitės knygą „Istorija vizgina uodegą. Trumpos istorijos apie ilgą žmogaus ir šuns draugystę Lietuvoje“. 

Taip pat tinka Michaelio Morpurgo „Gimęs bėgti“, Kotrynos Zylės „Siela sumuštinių dėžutėje“, Katherine Paterson „Tiltas į Terabitiją“. Tokios knygos ugdo empatiją, vaizduotę ir gebėjimą susikaupti ilgesniam laikui. 

Vyresniems paaugliams svarbios diskusijos 

14–18 metų jaunuoliams skaitymas tampa būdu pažinti save, formuoti vertybes ir kritiškai vertinti pasaulį. Specialistė rekomenduoja problemų prozą, distopijas ir kūrinius, nagrinėjančius paauglių patirtis, pavyzdžiui, Justinos Kapeckaitės „Sono Electrum“. 

Svarbi skaitymo dalis šiame amžiuje – pokalbiai apie knygas. Diskusijos mokykloje, šeimoje ar skaitymo klubuose padeda ugdyti kritinį mąstymą, sąmoningumą ir gebėjimą susitelkti į sudėtingesnes temas. 

Skaitymas – ne tik įprotis, bet ir emocinis ryšys 

Prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė pabrėžia, kad laikas kartu su vaikais ne tik stiprina jų skaitymo įgūdžius, bet ir kuria artimą ryšį tarp suaugusiojo ir vaiko bei skatina gilesnį pasaulio pažinimą. 

„Visose amžiaus kategorijose verta knygas skaityti drauge su vaiku (taip pat ir garsiai), perskaičius (ar ir skaitymo metu) kalbėtis apie jas, dalintis įspūdžiais. Šie pokalbiai, taiklūs suaugusiojo komentarai, pastebėjimai  ugdo vaiko, paauglio, jaunuolio sąmoningumą, dėmesingumą  knygai,  pasauliui ir sau. Tai prasminga suaugusiojo ir vaiko, paauglio bendravimo forma“, – sako specialistė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inf.