Seimas priėmė Kultūros politikos pagrindų įstatymą, nustatydamas kultūros politikos tikslą ir uždavinius, kultūros politikos principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vaidmenį formuojant ir (ar) įgyvendinant kultūros politiką, savivaldybių kultūros politikos santykį su valstybės kultūros politika, kultūros dalyvių sistemą, nacionalinių kultūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų vaidmenį kultūros politikoje, kultūros dalyvių kompetencijų tobulinimą. 

„Kultūros politikos pagrindų įstatymas yra turbūt arčiausiai mūsų visų bendro supratimo. įstatymo projektas svarstymo stadijoje sulaukė daug pasiūlymų ir iš visuomenės, ir iš valstybės pareigūnų. Iš tikrųjų suprantamas kiekvieno žmogaus, pareigūno ar kūrėjo noras įsiamžinti arba jo sritį įamžinti įstatyme, bet vis dėlto šis įstatymas nėra vartotojiško pobūdžio. Jis yra filosofinės sampratos, konceptualus įstatymas. Šio teisės akto neturėtume suprasti kasdieniškai, buitiškai, vien tik kaip taisyklių rinkinį. Įprasminti mūsų kultūrą kaip horizontalią, mūsų tautą rišančiąją materiją, čia yra svarbiausia“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis. 

Priimtame teisės akte apibrėžtas kultūros politikos tikslas – užtikrinti Lietuvos kultūros išsaugojimą, tęstinumą ir tarptautinį konkurencingumą, skatinti tolygią ir tvarią kultūros raidą ir plėtrą, didinti kultūrinę įtrauktį. 

Įstatyme reglamentuoti šie pagrindiniai kultūros politikos uždaviniai: 

sudaryti sąlygas realizuoti žmogaus kultūrines teises ir laisves, įgyti kultūrinių ir kūrybinių kompetencijų ar jas tobulinti; 

skatinti kultūros įvairovę, puoselėti Lietuvos etnografinių regionų kultūrinį savitumą; 

užtikrinti tolygų kokybiškų kultūros paslaugų prieinamumą visoje Lietuvoje ir Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje; 

stiprinti valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių institucijų ir įstaigų ir kultūros dalyvių bendradarbiavimą. 

Įstatyme įtvirtintas kultūros horizontalumo principo taikymas kitose valstybės politikos srityse – sprendimai jose priimami įvertinus tam tikros srities veiksnius ir sąsajas su kultūra bei atitinkamus kultūros politikos sprendimus. 

Reglamentuojant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vaidmenį formuojant ir (ar) įgyvendinant kultūros politiką, priimtame teisės akte įrašyta, kad kultūros prioritetams ir ilgalaikiams uždaviniams nustatyti Strateginio valdymo įstatyme nustatyta tvarka rengiama nacionalinė darbotvarkė. Kultūros ministras nustatys savivaldybių kultūros politikos gaires, kuriose įtvirtinamos kultūros politikos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenos, renkamų kultūros statistikos rodiklių, tolygaus ir kokybiško kultūros paslaugų teikimo savivaldybių teritorijose, įstatyme numatytų bendradarbiavimo sričių įgyvendinimo ir kitos kultūros politikos įgyvendinimo savivaldybėse rekomendacijos.  

Kultūros politikos pagrindų įstatymui (projektas Nr. XIVP-3654(3) pritarė 111, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė du Seimo nariai. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: