Šiandien Seimas patvirtino KAM ir URM parengtą ir LR Prezidento teiktą nutarimo projektą, kuriuo suteikė teisę 2026–2027 metais Lietuvos kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams dalyvauti 14 tarptautinių operacijų ir misijų. Vienu metu leista į tarptautines operacijas siųsti iki 412 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų
„Geopolitiniai saugumo iššūkiai niekur nesitraukia, todėl sąjungininkų pastangos užtikrinti globalią taiką ir stabilumą išlieka svarbi ir aktuali misija. Daugiau kaip tris dešimtmečius dalyvaudami tarptautinėse misijose ir operacijose nuosekliai patvirtiname, kad laikomės savo įsipareigojimų tarptautiniam saugumui ir esame patikimi sąjungininkai ir partneriai. Kaip ir ankstesniais metais, toliau prisidėsime prie NATO strateginėje koncepcijoje numatytų uždavinių įgyvendinimo, stiprinsime Europos Sąjungos bendro saugumo ir gynybos politiką, Jungtinių Tautų taikos palaikymo pastangas bei daugiašalį ir dvišalį karinį bendradarbiavimą“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Naujajame Seimo mandate, lyginant su ankstesniuoju, numatytas Lietuvos dalyvavimas dviejose naujose tarptautinėse operacijose – Europos Sąjungos karinėje operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje „Althea“ bei Europos Sąjungos karinėje misijoje siekiančioje prisidėti prie Somalio saugumo pajėgų mokymo (EUTM Somalia.
Šis Seimo nutarimas taip pat sudaro galimybes Lietuvai skirti specialistus į kibernetinio greitojo reagavimo komandas, kurios gali būti siunčiamos į Europos Sąjungos misijas ar operacijas. Gavus prašymą, tokios komandos gali teikti pagalbą ES valstybėms narėms, bendrijos institucijoms, misijoms ir operacijoms, taip pat ES šalims partnerėms, reaguojant į kibernetinius incidentus ar atliekant informacinių sistemų pažeidžiamumo vertinimus. Lietuva šiuo metu dalyvauja keliuose Europos Sąjungos nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projektuose, o vienam iš jų – Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektui – ir vadovauja. Kibernetinio greitojo reagavimo komandos buvo sukurtos įgyvendinant šį projektą.
Lietuvos kariai 2026-2027 m. ir toliau dalyvaus NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Kosove, Europos Sąjungos karinėje mokymo misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje, ES karinėse operacijose „Atalanta“ ir „Irini“, ES karinėje pagalbos misijoje Mozambike (EUMAM Mozambique), ES karinėje pagalbos misijoje Ukrainai remti (EUMAM Ukraine), taip pat Jungtinės Karalystės vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje „Interflex“.
Taip pat planuojama išlaikyti Lietuvos karinę mokymo operaciją Ukrainoje, NATO ir Europos Sąjungos valstybėse narėse Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais, gavus šių valstybių kvietimą mokymus vykdyti jų teritorijoje. Be to, Lietuva galės dalyvauti ir sąjungininkų vadovaujamose ar vykdomose tarptautinėse operacijose Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, atitinkančiose Jungtinių Tautų tikslus ir principus bei tarptautinės teisės normas.
Seimo nutarimas nustato maksimalius Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, kurie gali būti siunčiami į konkrečias tarptautines operacijas, skaičius. Tačiau faktinis Lietuvos indėlis priklausys nuo Lietuvos kariuomenės pajėgumų ir kitų įsipareigojimų, tarptautinių operacijų poreikių, saugumo situacijos operacijų vykdymo regionuose bei sąjungininkų galimybių integruoti Lietuvos karius į savo kontingentus.
KAM inf.
