,,Dalis miesto gyventojų, gyvenančių individualiuose namuose, turi daržus, gėlynus. Juose susidaro žaliosios atliekos. Kai kas jas tiesiog degina, net ir tokiu karštu oru, kai oro tarša padidėjusi. Klausimas: ar galima miesto teritorijoje deginti šašlykinėse ar bačkose žaliąsias atliekas", - teiravosi portalo jonavoszinios.lt skaitytoja.

Kadangi atliekų tvarkymas - aplinkosaugininkų kompetencijoje, gyventojos klausimą pakomentavo Aplinkos apsaugos departamentas. Jis akcentuoja, kad žaliąsias atliekas atliekų turėtojai privalo tvarkyti nepažeisdami aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis ,,Atliekų tvarkymo taisyklių“ 65 p. žaliųjų (sodų, parkų ir želdynų tvarkymo) atliekų turėtojai šias atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir apdoroti kompostavimo įrenginiuose patys arba perduoti jas tokių atliekų apdorojimo įmonei.

Apie taisykles - išsamiai

Anot departamento, žaliąsias atliekas deginti galima tik laikantis ,,Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis reikalavimų“:

1. Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis nustato sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės liekanų (daržovių stiebai, lapai, virkščios, šaknys, piktžolės ir pan.), nukritusių lapų ar kitų nuokritų, nulūžusių ar nugenėtų šakų, sodininkystės, želdynų priežiūros liekanų ir kitokios medienos (išskyrus surinktos vykdant miškų ūkio veiklą) (toliau – Augalai) deginimo tvarką lauko sąlygomis Lietuvos Respublikoje ir draudimus, susijusius su šiuo deginimu.

2. Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

3. Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.

4. Draudžiama surinktus (sugrėbtus) Augalus, jų dalis ar krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės miškų gaisringumui (šias sąlygas nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, jas skelbia žiniasklaida).

5. Draudžiama surinktus (sugrėbtus) Augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).

6. Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) Augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).

7. Sumedėjusių augalų dalis (stiebus, šakas, šaknis ir kt.) ar gaminius, pagamintus iš šių dalių, nenaudojant 6 punkte nurodytų cheminių medžiagų (toliau – mediena), lauko sąlygomis leidžiama sudeginti tik tada, kai nėra galimybių jas panaudoti ūkio reikmėms (šilumos energijai gauti kurą deginančiuose įrenginiuose, mulčiaus gamybai ir kt.) arba tai būtų nuostolinga

8. Vengiant smulkiosios faunos žūties draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo.

9. Iškylų, švenčių, stovyklų ir pan. renginių laužuose ir maisto gaminimo įrenginiuose (griliuose, šašlykinėse, ugniakuruose, rūkyklose ir pan.) leidžiama deginti medieną ir medžio anglį. Laužus leidžiama kurti tik nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos žemės, Lietuvos Respublikos miškų, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir kiti įstatymai, juos įgyvendinantys teisės aktai).

10. Kilnojami maisto gaminimo įrenginiai (kepsninės, ugniakurai, rūkyklos ir pan.), kuriuose lauko sąlygomis gaminamas maistas ir naudojama atvira ugnis, turi būti pastatomi taip, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta esantys medžiai ar krūmai, ir laikantis 12 punkte nustatytų reikalavimų. Po įrenginio naudojimo susidariusius pelenus, juos visiškai užgesinus, rekomenduojama išbarstyti dirbamoje žemėje.

11. Siekiant išvengti laužų kūrenimo tam neskirtose vietose, savivaldybių institucijoms, saugomų teritorijų direkcijomis, miškų urėdijoms savo administruojamose teritorijose įvertinus poreikį rekomenduojama įrengti reikiamą skaičių vietų, kuriose būtų galima rengti iškylas su galimybe susikurti ugnį.

12. Deginant Augalus, taip pat privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“, ir Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 „Dėl Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, kitų galiojančių Lietuvos Respublikoje įstatymų ir teisės aktų nuostatų.

13. Kai sugrėbtų (surinktų) Augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m3 tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).

14. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o, jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, – ir atitinkamos miškų urėdijos padalinį (girininkiją).

15. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma šių reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Minimaliai žala vertinama 100 eurų

Už atliekų deginimą nesilaikant teisės aktų reikalavimų skaičiuojama žala aplinkos orui, priklausomai nuo sudeginto atliekų kiekio. Minimali taikoma žala – 100 eur. 

Taip pat taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 str. Aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas:

1. Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

2. Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

3. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Daugiau informacijos rasite pranešime – https://aad.lrv.lt/lt/naujienos/per-karscius-kurenkite-lauzus-ir-naudokite-kepsnines-itin-atidziai

Padėti gali ,,Jonavos paslaugos"

Norinčius pasinaudoti paslauga, prašome kreiptis dėl sutarties sudarymo, adresu Gudžionių g. 4, Jonava (II a. – Atliekų tvarkymo sistemos organizavimo skyrius).

Sudarius sutartį jums bus išduotas, specialiu ženklu „Žaliosios atliekos“ pažymėtas, 0,35 m3 maišas. Vieno maišo su biologiškai skaidžiomis atliekomis sutvarkymo kaina 2 Eur (su PVM).

Nušienauta žolė ir medžių lapai Jonavos mieste bus renkami kiekvieną antradienį nuo 12 valandos. Registruotis pirmadienį ir antradienį iki 10 val. telefonu (8 349) 536 89 arba elektroniniu paštu atliekos@jonavospaslaugos.lt pranešti savo adresą, pavardę, mokėtojo numerį, elektroninio pašto adresą.

Mokėjimo pranešimą už suteiktą paslaugą pateiksime elektroniniu paštu iki sekančio mėnesio 13 d.

Atliekų tvarkymo organizavimo skyriaus klientų priėmimo laikas:

pirmadienį nuo 12:00 iki 16:00 val.,
antradienį – ketvirtadienį nuo 7:00 iki 11:00 val.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: