Neseniai Kauno kolegijos absolventės atliktas tyrimas leidžia teigti, kad 37, 9 proc. jame dalyvavusių jonaviečių yra įsigiję nereceptinių vaistų turgavietėse. Nors dalies pastarųjų įsigijimas galimas ir mažmeninės prekybos vietose, specialistai atkreipia dėmesį, kad turgavietėse vis dar vyksta nelegali prekyba vaistais – siūloma įsigyti ne tik antibiotikų, bet ir Lietuvoje neregistruotų vaistų. Dėl to žmonės, perkantys vaistus iš neaiškių vietų, negali būti užtikrinti, kad įsigyja vartojimui tinkamus preparatus, tuo labiau, jog juos galima vartoti be medikų priežiūros. Nepaisant to, specialistų perspėjimai, regis, rūpi ne visiems – portalo jonavoszinios.lt pakalbinti jonaviečiai tikina, kad ir toliau pirks vaistus iš turgaus.
Turi savo argumentų
Ievos Ziabkinaitės atliktame nuomonės tyrime ,,Gyventojų požiūris į nereceptinių vaistų įsigijimą mažmeninėse prekybos vietose“ dalyvavo 140 jonaviečių. 22,9 proc. jų teigė, kad perka nereceptinius vaisus turguje, tačiau retai, 7,1 proc. nurodė, jog turgavietėse minėtus preparatus įsigyja dažnai, 7,9 proc. – visada. Nors tyrimo dalyvių skaičius nėra didelis, akivaizdu, kad dalis žmonių perka vaistus turgavietėse.
Negana to, portalo jonavoszinios.lt pakalbintų asmenų, perkančių vaistus turguje, pasakojimai atskleidžia, kad ne visi žmonės supranta, kodėl nevalia pirkti antibiotikų ir kitų receptinių vaistų, jei šių nepaskyrė medikai.
,,Turguje prekiauja rusiškais ir baltarusiškais vaistais. Pavyzdžiui, čia parduodamas analginas – daug stipresnis ir geresnis. Tačiau teko pirkti ne tik jį... Neseniai mano žmona buvo peršalusi. Jonavos turguje nupirkau jai antibiotikų ir jie tikrai padėjo. Žinau, kad yra sakančių, jog turgavietėse parduodami vaistai nėra geri. Aš manau, kad tokios kalbos ,,remiasi“ į pinigus – mūsų vaistinėms nenaudinga, jog jų klientai bėga į turgų. O turguje vaistai yra ir gerokai pigesni“, - pasakojo Antanas R.
,,Daug metų vaistus perku turguje. Man ir patogu, ir pigiau. Tokių vaistų niekur kitur nenusipirksi – jie tikrai geriau veikia. Dar labai svarbu tai, kad turguje nereikalauja receptų. Anūkė praėjusią vasarą susirgo šlapimo pūslės uždegimu. Jai stipriai pablogėjo savaitgalį. Vaistinėse buvo siūloma pagerti spanguolių ekstrakto. Bet tie, kas turėjo bėdų su pūsle, tikrai supras, kad spanguolės gali padėti tik pradžioje... Atėjau į turgų, nupirkau geltonų tabletyčių ir vaikas nebesikankino. Jei ne turgus, būtų reikėję laukt pirmadienio...“, - prisiminė senjorė Jadvyga L.
Atsako patys
Kaip pasakoja Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Inspektavimo skyriaus vyresnioji patarėja Diana Leleckaitė, žmonės, pirkdami vaistus neaiškiose vietose, rizikuoja savo sveikata.
,,Žmonės neretai vaistų įsigyja turguje, nežinia kur pirktų, kaip atvežtų, kiek laiko kažkur laikytų. Taip pat parsisiunčia iš internetinių, dažnai užsienyje veikiančių svetainių / parduotuvių, kurios nėra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu. Deja, pasirinkdami tokius būdus, žmonės tinkamai neįvertina, ar įsigytas vaistas tikrai bus originalus, ar užtikrins reikiamą gydomąjį poveikį ir, svarbiausia – ar nepakenks labiau, nei turėtų pagydyti. Tai reiškia, kad, pirkdami vaistus ne specializuotose vietose, žmonės patys prisiima atsakomybę už galimą žalą, kurią jų sveikatai gali sukelti neaiškios kilmės vaistų vartojimas. Turgaus prekeiviai ar vaistus siūlantieji internetu gali tvirtinti ką tik nori tiek apie vaisto veiksmingumą, tiek apie patikimumą, tačiau nėra garantijos, kad tai – tiesa. Vaistas gali būti pagamintas ir teisėto vaistų gamintojo, bet pakliuvęs į neteisėtą platinimo grandinę, taigi, irgi tapęs falsifikatu. Be to, vaistus, kad jie būtų kokybiški ir saugūs vartoti, būtina tinkamai gabenti ir laikyti. Turguje ar internetu įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Viso to žmogus pats nepatikrins. Tad vienareikšmiškai patariama nerizikuoti savo sveikata ir vaistus įsigyti tik tam skirtose specializuotose vietose, kurių veiklą prižiūri atsakingos valstybės institucijos“, - komentavo D. Leleckienė.
Prekyba - nelegali
Specialistė atkreipia dėmesį, kad įmonės gali prekiauti nereceptiniais vaistais tik tada, jeigu jos atitinka visus Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme nurodytus reikalavimus, bei kreipiasi į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybą su prašymu įrašyti jas į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą.
Pažymėtina, kad Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės gali prekiauti tik nereceptiniais, Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre įregistruotais vaistais, kurie nurodyti Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąraše ( Su sąrašu galima susipažinti čia). Tokie vaistai visada bus ženklinti lietuvių kalba bei turės lietuvišką pakuotės lapelį.
Antibiotikai, arba kitaip – antiinfekciniai vaistai yra receptiniai vaistai, jie tikrai neįrašyti į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą. Tokius vaistus parduoti gyventojams ne vaistinėse – griežtai draudžiama.
Jonaviečiams verta įsidėmėti ir tai, kad peržvelgus sąrašą (jį galima rasti čia), kuriame matyti, kokios įmonės turi leidimą prekiauti vaistais mažmeninėse prekybos vietose, aiškėja, kad nei vienas Jonavos turguje prekyba užsiimantis asmuo tokio leidimo neturi.
