Stichinės nelaimės, klimato krizės padariniai ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje rodo, kad svarbu ekstremalioms situacijoms rengtis iš anksto.  Kol dėmesys skiriamas žmonių pasirengimui – gyvūnai šioje komunikacijoje dažnai lieka nuošalyje. 

Nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) kreipėsi į atsakingas institucijas, siūlant visuomenei komunikuoti apie pasirengimą evakuacijai su augintiniais, o augintinių turinčius Lietuvos gyventojus kviečia pasirengti išvykimo krepšį ne tik sau, bet ir savo gyvūnui. 

„Lietuvoje dar nėra įprasta turėti „išvykimo krepšį“ augintiniui, tačiau tai – atsakingo šeimininko pareiga. Tokį krepšį turint, galime daug greičiau, ramiau ir saugiau reaguoti į ekstremalias situacijas – evakuotis, persikelti ar laikinai palikti namus. Remdamiesi patirtimi, įgyta teikiant pagalbą gyvūnams Ukrainoje, parengėme svarbiausių žingsnių sąrašą, kuris padės pasiruošti iš anksto. Tokios žinios ir veiksmai šiandien – tai saugumas rytoj“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.  

Kaip pasirengti išvykimui su gyvūnais ištikus netikėtoms situacijoms? Kokius daiktus būtina turėti su savimi? 

Kad būtumėte pasirengę netikėtiems atvejams, vadovaukitės šiais patarimais, kaip iš anksto pasiruošti gyvūno išvykimo krepšį (žr. žemiau). Tai tik bendro pobūdžio rekomendacijos, daugiausiai taikytinos keturkojams gyvūnams – šunims ir katėms. Jei turite kitos rūšies gyvūnų – papūgų, žiurkėnų, žuvyčių ar egzotinių gyvūnų iš anksto apgalvokite, kokių daiktų reiktų būtent jiems ir pakoreguokite šį sąrašą atsižvelgdami į to konkretaus gyvūno poreikius ir sąlygas, kurios būtinos to gyvūno gerovei ir išgyvenimui esant ekstremaliai padėčiai. 

Taip pat labai svarbu atsižvelgti į individualius konkrečius Jūsų gyvūno poreikius – galbūt Jūsų gyvūnas vasarą sunkiai pakelia karštį ir į išvykimo krepšį reikėtų įsidėti vėsinantį kilimėlį, o žiemą – šiltesnių gyvūno rūbelių ar kt. 

Pasiruošimas išvykimui, sienos kirtimui. Pasirūpinkite tinkamu ženklinimu: augintinis turi turėti tapatybės ženklinimo mikroschemą. Taip pat gyvūnas turi būti vakcinuotas nuo pasiutligės ir turėti gyvūno augintinio pasą. Rekomenduojama turėti antkaklį su pakabuku – jame turėtų būti išgraviruotas gyvūno vardas ir šeimininko kontaktinė informacija. 

Gyvūno mokymai ir pasiruošimas. Svarbu iš anksto pratinti gyvūną prie transportavimo dėžės ar narvo. Taip pat pravartu mokyti gyvūną ateiti į saugią vietą pagal komandą.  

Evakuacija. Evakuacijos metu svarbu pasirūpinti, kad gyvūnas būtų ramus (prireikus naudokite veterinaro paskirtus raminamuosius vaistus). Taip pat užtikrinti, kad augintinis būtų su pavadėliu arba dėžėje, kad neišbėgtų ir nepasimestų. Evakuojantis svarbu su savimi pasiimti augintinio išvykimo krepšį.  

Augintinio išvykimo krepšio turinys. Dokumentai: gyvūno augintinio pasas, gyvūno kilmės dokumentai, transportavimo dėžė, antkaklis su pakabuku, kuriame nurodytas augintinio vardas, šeimininko telefonas, petnešos (jei naudojate), pavadėlis. Maistas ir vanduo: maisto atsarga bent savaitei, keletas butelių geriamojo vandens, kelioniniai (sulankstomi) dubenėliai maistui ir vandeniui. Vaistai: veterinarinės pirmosios pagalbos rinkinys, raminamieji vaistai gyvūnams. Vaistų, kuriuos naudoja Jūsų gyvūnas. Higiena: katėms: nešiojama kraiko dėžė ir kraiko atsargos. Drėgnos servetėlės, palutės, valymo priemonės atvejams, kai nebus galimybės išvesti gyvūno į lauką. Išmatų surinkimo maišeliai. Komforto priemonės: gultukas, pledas, mėgstami žaislai. 
 
Rekomenduojama taip pat turėti kitus daiktus tokius kaip: diržas automobiliui, krepšys arba kuprinė, kurioje visa įranga lengvai pasiekiama, žibintuvėlis ir atsarginės baterijos, izoterminė antklodė.  

Svarbu kas 3 mėnesius patikrinti maisto, vaistų ir kitų reikmenų galiojimo laiką. Krepšį siūloma laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje. 

GGI taip pat siūlo daugiau komunikuoti apie pagalbą gyvūnams ekstremalių situacijų metu 

GGI atkreipia dėmesį, kad gyvūnų nepriežiūra krizių metu gali turėti rimtų, ilgalaikių pasekmių. Netekę globos, tapę benamiais ir sulaukėję gyvūnai gali daugintis nekontroliuojamai, kelti grėsmę žmonių saugumui, platinti ligas. Jų populiacijos valdymas tampa sudėtingas ir brangus net taikos metu (pavyzdžiui, Turkijos patirtis rodo, kad laiku ir tinkamai neišsprendus benamių gyvūnų problemos, buvo imtasi drastiškų sprendimų, tokių kaip gyvūnų naikinimas), o ekstremaliomis sąlygomis – beveik neįmanomas. 

GGI pasiūlymai: ką reikia daryti nedelsiant 

Įtraukti informaciją apie gyvūnus į oficialius perspėjimo kanalus. 
Valstybės siunčiami pranešimai apie pavojus turėtų priminti ir apie pareigą pasirūpinti gyvūnais. Tokia praktika jau taikoma, pavyzdžiui, Kalifornijoje (JAV) – gaisrų metu gyventojams siunčiami pranešimai visada apima ir informaciją apie augintinių evakuaciją. 

Papildyti pasirengimo portalą www.lt72.lt bei civilinės saugos mokymus. 
Portale turėtų atsirasti atskira skiltis apie gyvūnų pasirengimą: dokumentai, vaistai, emocinė gerovė. O mokymuose, kuriuos organizuoja Raudonasis Kryžius, Šaulių sąjunga, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas ar kiti, būtina įtraukti informaciją apie gyvūnų išvykimo krepšį. 

Viešinti „Gyvūnų išvykimo krepšio“ gaires. 
GGI parengė aiškų sąrašą, kurį gali naudoti tiek institucijos, tiek pavieniai gyvūnų augintojai. 

Kelti visuomenės sąmoningumą. 
Reikia nuosekliai informuoti visuomenę, kaip elgtis su augintiniais ekstremalių situacijų metu, skatinant ne tik žinias, bet ir atsakingą požiūrį. 

„Plataus masto invazijos Ukrainoje pradžioje mes teikėme pagalbą gyvūnams maistu, bet netrukus paramą teko nukreipti į masines sterilizacijas – gyvūnai dauginosi greičiau, nei galėjome padėti. Tad informacija apie gyvūnus ekstremalių situacijų metu negali būti fragmentiška, o turėtų būti integruota  į pasirengimo ekstremalioms situacijoms strategiją“, – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. 

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.