Tik mažuma Lietuvos mokytojų jaučia, kad jų nuomonę ir profesiją vertina politikai, visuomenė ar žiniasklaida, rodo naujausias tarptautinis mokytojų darbo sąlygų tyrimas. Tokias tendencijas galima sieti su tuo, kaip Lietuvos mokytojai matomi šalies viešojoje erdvėje. 

Rudenį paskelbtas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas TALIS 2024 atskleidė, kad tik 11 proc. Lietuvos mokytojų jaučia, jog jų nuomonę vertina politikos formuotojai. Tai septintas žemiausias rezultatas tarp visų tirtų EBPO šalių. Šio rodiklio EBPO vidurkis siekė 16 proc.  

„Tuo metu Suomijoje, garsėjančioje stipria švietimo kultūra, politikų išgirstais jaučiasi 27 proc. mokytojų. Įdomu, kad Estijoje, laikomoje švietimo kokybės lydere, situacija beveik identiška kaip ir Lietuvoje – tik 10 proc. pedagogų mano, kad jų balsas pasiekia politikus“, – sako organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.  

Taip pat, TALIS duomenimis, vos penktadalis apklaustų Lietuvos mokytojų mano, kad jų profesija vertinama bendrai visuomenėje. Lietuvos rodiklis artimas EBPO vidurkiui (22 proc.) ir yra toks pat kaip Estijoje. Suomijoje, kur mokytojams suteikiama didelė autonomija, profesijos vertinimą jaučia net 48 proc. pedagogų. Kitoje skalės pusėje – Prancūzija, kur visuomenės vertinamais jaučiasi vos 4 proc. mokytojų. 

Labiausiai girdimi – žiniasklaidos 

Didžiausia dalis Lietuvos mokytojų įvardijo, kad juos vertina ne politikai, ne visuomenė, o žiniasklaida – taip manė 25 proc. apklaustųjų. Tai daugiau nei EBPO vidurkis (20 proc.), tačiau mažiau nei Estijoje (33 proc.) ar Suomijoje (47 proc.). 

„Tai įdomu, nes švietimo temos sudaro tik apie 5 proc. viso viešojo diskurso, rodo mūsų užsakymu žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ šiemet atlikta analizė. Be to, mokytojai tik mažoje dalyje – 4 proc. – naujienų, susijusių su pedagogais, pristatomi kaip savo srities ekspertai. O net 40 proc. naujienų, kuriose minimi mokytojai, yra susijusios su politinėmis temomis“, – pažymi L. Masiliauskaitė. 

Žemas vertinimas siejasi su pasitikėjimo stoka 

Pasak „Švietimas #1” vadovės, tokia mokytojų savijauta ir informacinis fonas susiję su prastu švietimo įvaizdžiu ir žemu visuomenės pasitikėjimu. „Vilmorus“ duomenimis, per pastaruosius penkerius metus švietimu vidutiniškai pasitikėjo tik 46 proc. Lietuvos gyventojų. 

„Daugiau mokytojų jaustųsi vertinami, jei dažniau girdėtume jų ekspertinį balsą. Dabar jie dažniausiai rodomi neigiamų naujienų kontekste – kai kalbama apie streikus ar krizes. Kol švietimo istorijos pasakojamos daugiausia per problemas, visuomenė nemato mokytojų kaip pokyčio kūrėjų“, – teigia L. Masiliauskaitė. 

Kodėl tai svarbu 

Kitų profesijų patirtis rodo, kad kai jų atstovai matomi kaip kompetentingi ekspertai, didėja visuomenės pasitikėjimas ir visos sistemos atsparumas. 

„Kai visuomenė labiau pasitiki mokytojais, o pastarieji jaučiasi labiau vertinami, švietimo sritis tampa patrauklesnė naujiems, talentingiems žmonėms, kuriuos dabar dažnai prarandame konkurencingoje darbo rinkoje. Be to, stipri ekspertinė komunikacija skatina pačius mokytojus tobulėti, drąsiau kalbėti viešai ir burti bendruomenes“, – sako ji. 

Pasak L. Masiliauskaitės, girdimas mokytojų balsas lemia ir politinių sprendimų kokybę: „Kai mokytojų balsas tampa girdimas, o jų įvaizdis – profesionalus ir patikimas, politikai bei sprendimų priėmėjai labiau įsiklauso į švietimo bendruomenės argumentus.“ 

Kaip keisti situaciją 

Pasak „Švietimas #1“ vadovės, atsakomybė už tai, kad mokytojų balsas būtų girdimas, negali būti palikta tik jiems patiems. 

„Valstybinės ir vietos institucijos gali kurti aiškias komunikacijos gaires, kurios įgalina mokyklas ir mokytojus kalbėti viešai. Mokyklos – suteikti mokytojams erdvės, laiko ir pripažinimo už komunikaciją. Žiniasklaida – dažniau kreiptis į mokytojus kaip į ekspertus“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Ji priduria, kad svarbus vaidmuo tenka ir nevyriausybinėms organizacijoms: „Mes ir kitos švietimo NVO jau padedame ir galime dar daugiau padėti mokytojams komunikuoti – siūlyti žiniasklaidai temas ir ekspertus, užtikrinti, kad jų istorijos pasiektų auditoriją. Tokia ekosistema mažina krūvio ir institucinių ribojimų poveikį bei kuria realias galimybes mokytojams tapti girdimais švietimo ekspertais.“  

Apie „Švietimas #1” 

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.