„Patikėjau, nes viskas atrodė taip pažįstamai – logotipai, spalvos, net žodžiai buvo tie patys. Vėliau pykau ant savęs. Kaip galėjau neatkreipti dėmesio į tą puslapį? “ – kalbėjo nuo sukčių neseniai nukentėjęs jonavietis. 

Jonavietis pasakojo, jog norėjęs atlikti apmokėjimą oficialiame elektros tiekėjo puslapyje, papuolė į sukčių pinkles: „Vakare prisijungiau prie, kaip man atrodė, elektros tiekėjo puslapio – norėjau tiesiog susimokėti sąskaitą. Viskas atrodė įprastai: įvedžiau savo Smart-ID duomenis, bet po to pasirodė pranešimas, kad puslapis laikinai neveikia, taisomas. Pagalvojau, kad sutapimas, uždariau langą ir tiek.“  

Tą pačią naktį iš jo banko sąskaitos buvo nuskaičiuota 900 eurų. Pinigai buvo nuskaičiuoti ir pervesti visai nežinomam asmeniui.  

Sukčiavimo atvejai vis dažnėja 

Pastaruoju metu, sukčiavimo atvejų skaičius vis auga. Sukčiavimo atvejų daugėja ne todėl, kad žmonės tampa naivesni, bet todėl, kad metodai vis išmanesni. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro duomenimis, 2025m. I-ąjame  ketvirtyje, reali gyventojų patirto nuostolio suma siekia jau daugiau nei 4mln. eurų.  

Sukčiai nuolat ieško naujų būdų išvilioti pinigus ar asmens duomenis, todėl itin svarbu žinoti dažniausiai pasitaikančias apgavysčių schemas ir efektyvius apsisaugojimo būdus. 

Dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo būdai 

Lietuvos policija išskiria šiuos, dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo būdus: telefoninis sukčiavimas, avansinis sukčiavimas, pirkinių įgijimas sukčiavimo būdu (neatsiskaitymas už prekę), lėšų išviliojimas prisidengiant įvairiomis investavimo platformomis.  

Sukčiai gyventojus vilioja ir per bankų vardu prisidengiančias netikras svetaines, kurios paieškų svetainėse atsiduria pirmose vietose. Paspaudus tokią netikrą nuorodą siekiama išvilioti elektroninės bankininkystės duomenis.  

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro statistika rodo, kad 2025m. I-ąjame ketv. didžiausias skaičius sukčiavimo atvejų, nuo kurių nukentėjo gyventojai - suklastoti SMS, arba el. laiškai (1581 atvejis). Didžiausią sumą, iš gyventojų, išvilioti pavyko telefoniniams sukčiams - ji siekia 1,1mln. euro.  

Klasikinės apgavystės schemos 

Sena kaip pasaulis frazė: „Jūsų sūnus pateko į avariją”, deja, bet vis dar yra itin veiksminga. Didžiausia žala padaroma vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nesinaudoja socialiniais tinklais ir nėra glaudžiai susipažinę su tokiomis sukčiavimo schemomis.  

Jonavos policijos bendruomenės pareigūnai praneša, kad vyresnio amžiaus gyventojai, būdami namuose, tiki sukčių pasakojimais ir savanoriškai atiduoda dideles pinigų sumas: „…dalis jų net grynaisiais, atvykus tariamiems „siuntėjams” į namus”,- praneša pareigūnai. 

Kaip apsisaugoti? 

Lietuvos policija pataria kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėti vykdyti jo prašymų ir nedelsiant pranešti policijai, telefonu 112. Kuo ilgiau kalbate su sukčiumi, tuo didesnį nerimą jaučiate ir tampa vis sunkiau  atpažinti apgavystę. 

Primenama, kad teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai neturi teisės ir niekuomet telefonu neprašo pateikti (padiktuoti) asmens duomenų, banko kortelių, generatorių, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų, slaptažodžių ir kita. 

Labai atsargiai vertinkite ir tikrinkite bet kokius prašymus atlikti mokėjimus, kurie gaunami elektroniniu paštu ar kitais elektroniniais kanalais. Atkreipkite dėmesį į gramatines klaidas laiške. Jeigu pavedimas į nusikaltėlių sąskaitą jau atliktas, kuo skubiau kreipkitės į savo banką ir mėginkite sustabdyti pinigų perlaidą. 

Jungiantis prie elektroninės bankininkystės visuomet būtina patikrinti, koks yra interneto svetainės adresas, nes sukčių sukurti adresai dažnai skiriasi vos viena raide, simboliu ar primena oficialius pavadinimus.  

Apsipirkinėjant internete, nesiųskite avanso asmenims, kurių nepažįstate, pirkite tik iš patikimų internetinių parduotuvių, atkreipkite dėmesį į pirkėjų įvertinimus. 

Daugiau naudingų patarimų, kaip netapti sukčių auka, rasite interneto svetainėje atpazinksukciu.lt arba Lietuvos policijos svetainės skyriuje Policija pataria. 

Pranešti apie bandymus sukčiauti galite elektroniniu paštu cert@nksc.lt 

Jeigu jau nukentėjote nuo sukčiavimų – praneškite policijai per portalą epolicija.lt 

Teksto autorė Miglė Sadauskaitė