Rugsėjis – aktyvios prekybos mėnuo, kuomet pirkėjai skuba įsigyti mokyklai ir studijoms reikalingų priemonių, edukacinių žaislų, sportinių prekių. Pardavėjai taip pat vilioja gausiais išpardavimais ir akcijomis. Tačiau už patrauklių pasiūlymų kartais gali slypėti nekokybiški ir net sveikatai ar gyvybei pavojingi gaminiai, neatitinkantys Europos Sąjungos keliamų reikalavimų. Europos Komisijos iniciatyva buvo tiriamos skirtingos gaminių grupės ir ieškoma trūkumų. Atlikdamos bandymus bendradarbiavo  38 rinkos priežiūros institucijomis iš 19 valstybių narių. Institucijos ištyrė daugiau kaip 450 produktų ir nustatė, kad 120 iš jų kelia didelę arba rimtą riziką vartotojui.

Ištyrė 450 gaminių

Europos Komisija, koordinuodama veiksmus su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, siekia apsaugoti Europos vartotojus nuo pavojingų ne maisto produktų. Koordinuotų gaminių saugos veiklų (angl. Coordinated Activities on the Safety of Products, toliau – CASP) projektai suteikia visoms Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių rinkos priežiūros institucijoms galimybę bendradarbiauti didinant Europos bendrajai rinkai teikiamų gaminių saugą.

Neseniai paskelbtoje Europos reguliavimo agentūrų bendromis pastangomis parengtoje CASP 2021 ataskaitoje atskleista, kad parduodamuose gaminiuose esama įvairių trūkumų. Atliktų naujausių tyrimų metu buvo tikrinamos šešios prekių grupės: žaislai iš ne ES esančių internetinių parduotuvių, elektriniai žaislai, atlošiamieji lopšiai ir kūdikių sūpuoklės, elektroninės cigaretės ir joms skirti skysčiai, asmeninės apsaugos priemonės ir pavojingi padirbti gaminiai. Atlikdama tyrimus aktyviai dalyvavo ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).

„Būdami atsakingi už ne maisto produktų rinkos priežiūrą Lietuvoje, palaikome įvairias tarpvalstybines iniciatyvas ir bendradarbiavimą šioje srityje. Bendri veiksmai ir sutelktos žinios, kompetencija leidžia efektyviau atlikti rinkos priežiūrą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Tai  skatina  VVTAT kuo daugiau dalyvauti tarptautinėse iniciatyvose. Bendradarbiavimas su analogiškomis organizacijomis  nėra vien  tik bendri veiksmai atrenkant bandinius, juos tiriant, bet ir kuriama tinklaveika, pasidalinimas patirtimi, geriausia praktika tarp ekspertų ir kolegų. Dar daugiau - tai prisideda prie tarpvalstybinių ryšių stiprinimo, kas padeda pripažinti mūsų valstybės brandą kaip lygiavertės partnerės tarptautinėje arenoje“, - teigia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.

Padirbti apsauginiai šalmai

Viena iš kritiškai svarbių produktų grupių yra dviratininkų, riedlentininkų ir riedutininkų šalmai, kuriuos naudoja vaikai ir suaugusieji. Tyrime daugiausia dėmesio skirta šalmų klastotėms, buvo tikrinamas realus gaminių atsparumas smūgiams, tvirtumas, efektyvumas, šoninio susidūrimo ir sukimosi bandymai.

Taip pat buvo tikrinami ir vaikiški šalmai, skirti laisvalaikio veiklai aplinkoje, kurioje yra pavojus patirti galvos traumą ar pasismaugti. Į akiratį pateko ir nedarbinių drabužių priedai matomumui pagerinti, su LED lemputėmis ar atšvaitais, taip pat neprofesionali ryškioji apranga, tokia kaip šviesą atspindinčios liemenės.

Vienas iš specialistų, dirbusių asmens apsaugos priemonių darbo grupėje, yra Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus vyresnysis patarėjas Aleksas Žalpys.

„Mūsų darbo grupėje daugiausia neatitikčių buvo nustatyta apsauginiuose šalmuose, skirtuose dviratininkams. Gaminiai neatlaikydavo standarte numatytos apkrovos, suskildavo. Surašėme ne vieną Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą“, – teigia A. Žalpys.

Lietuvoje surasti trūkumai

Rimtų trūkumų surado ir kitas produktų grupes tyrę specialistai. 2021 m. VVTAT per ES sistemą „Safety Gate” išsiuntė 68 pranešimus apie Lietuvos rinkoje surastus pavojingus gaminius: 28 pranešimus dėl žaislų, 1 – dėl kosmetikos, 10 – dėl aprangos prekių, 1 – dėl žiebtuvėlių, 7 – dėl elektrotechnikos gaminių, 6 – dėl baldų, 11 – dėl chemijos produktų, 2 – dėl apšvietimo įrangos ir girliandų, 1 – dėl statybos gaminių, 1 – dėl asmeninių apsaugos priemonių.

A. Žalpys pasidžiaugė, kad Lietuva šioje gaminių saugos iniciatyvoje dalyvavo labai aktyviai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba net gavo Europos Komisijos apdovanojimą, kaip daugiausia bandinių atrinkusi institucija.

Bet kuriuo atveju svarbu, kad nekokybiškiems gaminiams būtų užkirstas kelias patekti į parduotuvių lentynas. Pasak ataskaitos, atsakingas verslas turėtų skirti laiko patikrinti, ar tiekiami gaminiai nėra padirbti ir atitinka atitinkamus Europos saugos reikalavimus.

Didžiausias pavojus – vaikams

Pasak A. Žalpio, paprastai, Lietuvoje kasmet daugiausiai nustatoma nesaugių žaislų, kurie kelia užspringimo ar uždusimo, susižeidimo ar cheminį pavojų. Tokiu pavojumi gali tapti lengvai atsiskiriančios smulkios žaislų detalės, vaikas jas gali praryti, taip pat kai žaisliuko kraštai yra aštrūs arba gaminyje esančių cheminių medžiagų kiekiai viršija leistinas normas.

2021 m. tikrinant aprangos prekes, buvo nustatyti nesaugūs vaikų rūbai, nes pritvirtintos draudžiamos virvelės galvos bei kaklo srityje kelia pasismaugimo pavojų. Taip pat nustatoma nesaugių elektros prietaisų, kurie dažniausiai kelia elektros šoko pavojų. 

Dar viena itin jautri produktų grupė – žaislai, parduodami trečiųjų šalių internetinėse parduotuvėse. Ypatingai reikėtų atkreipti dėmesį į pavojus, susijusius su atvejais, kai gaminys klaidingai pateikiamas rinkai kaip žaislas. Gaminiai, kurie nėra žaislai, neturėtų būti parduodami ir reklamuojami taip, kad tėvai ir vaikai galėtų juos supainioti su žaislais. Vienas iš pavyzdžių – plūdriosios kėdutės nėra žaislai ir neturi turėti žaidybinės vertės, kuri galėtų klaidinti vartotojus arba paskatinti tėvus palikti vaikus be priežiūros, kai jie jomis naudojasi.

Patiems mažiausiems vaikams itin svarbi prekių grupė – atlošiamieji lopšiai ir kūdikių sūpuoklės. Gamintojams yra pateikiami patikimi techniniai sprendimai, kuriais jie gali vadovautis kurdami ir gamindami gaminį, kad parodytų, jog jie atitinka privalomus teisinius reikalavimus. Prie gaminių pateiktos instrukcijos turi būti teisingos, aiškiai iliustruotos ir išverstos į pardavimo šalies nacionalines kalbas.

Pavojingas žaidimas su elektra

Nemažai rekomendacijų ataskaitoje pateikta apie elektrinius žaislus. Ant elektrinio žaislo turi būti pateikta informacija apie gamintojo ir importuotojo pavadinimus bei atsakingo asmens vardas, pavardė bei kita informacija, užtikrinanti, kad gaminį galima identifikuoti ir atsekti. Svarbu, ar yra pateikti tinkami įspėjimai apie saugos informaciją ir saugų žaislo naudojimą.

Be to, vartotojai turi žinoti, kaip jie gaus informaciją apie galimą gaminio atšaukimą, jei taip nutiktų. Vartotojai turi būti aiškiai informuojami, kaip jie turėtų užregistruoti įsigytą gaminį, kad gautų informaciją apie galimą gaminio atšaukimą.

Skatina vartotojų budrumą

Siekdamos apsaugoti vartotojus, priežiūros institucijos atlieka tyrimus, rengia įstatymų pažeidimo protokolus, tačiau kartu dalijasi patarimais pirkėjams, į ką vertėtų atkreipti dėmesį. Perkant gaminį svarbu išsiaiškinti, ar pardavėjas ir tiekėjas laikosi savo įsipareigojimų pagal galiojančius teisės aktus, stebėti, koks yra ženklinimas ir pakavimas.

„Vartotojams nuolat patariame sekti informaciją apie nesaugius produktus ir pasinaudoti galimybe juos grąžinti. Taip pat ruošiame įvairias atmintines vartotojams. Reaguodami į nustatomų nesaugių žaislų kiekį, organizuojame įvairias iniciatyvas, pvz.: ikimokyklinio ugdymo pedagogams, darželių auklėtojams organizuota iniciatyva „Saugi žaislų dėžė“, – teigia G. Aleksaitė.

Vartotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į gaminių ženklinimą ir instrukcijas. Ant pakuotės esantys ženklai ir įspėjimai turi būti būdingi konkrečiam gaminiui, pavyzdžiui, žaislui ir išversti į šalies, kurioje gaminys parduodamas, nacionalines kalbas. Įspėjimai apie amžių turi būti teisingi. Žaislai, aiškiai skirti jaunesniems nei 36 mėnesių vaikams (pavyzdžiui, barškučiai), turi atitikti šiai kategorijai keliamus reikalavimus ir ant jų neturi būti įspėjimo apie amžių, nurodančio, kad žaislas nėra skirtas jaunesniems vaikams. Žaislų pakuotės taip pat turi atitikti griežtus žaislų saugos reikalavimus. Plastikiniai žaislai, pavyzdžiui, vandens žaislai, sviediniai ir žaislinės lėlės, gali kelti ypatingą pavojų, todėl ant jų turėtų būti specialūs įspėjimai. Ženklai turi būti aiškiai nurodyti ir svetainėse, kuriuose gaminiais prekiaujama. Visi žaislai turi būti pažymėti jų tipo, partijos, serijos ar modelio numeriu arba kitais ženklais, leidžiančiais juos identifikuoti.

VVTAT rinkoje rasti ir pavojingais pripažinti gaminiai yra skelbiami VVTAT interneto svetainėje. Šiuos gaminius teikusiems verslininkams taikoma atsakomybė. Dažnai verslininkai imasi iniciatyvos ir pašalina pavojingus gaminius iš rinkos, juos sunaikina, informuoja vartotojus, kad grąžintų tokius gaminius. Remdamasi turimais įrodymais, vertindama aplinkybes, VVTAT išnagrinėja bylą dėl Produktų saugos įstatymo pažeidimo ir skiria baudą (nuo 150 iki 25000 EUR). Rimtą pavojų vartotojui keliantys nesaugūs gaminiai skelbiami ir specialioje ES sistemoje „Safety Gate“.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: