Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day‒ahead) 2024 m. balandžio mėn. buvo 60 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina sumažėjo beveik 12 proc. 2024 m. kovo mėn. kainų vidurkis buvo 68 Eur/MWh.

2024 m. balandį fiksuota 10 proc. žemesnė vidutinė elektros energijos kaina nei 2023 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 67 Eur/MWh.

2024 m. balandį, palyginti su laikotarpiu prieš elektros energijos kainų krizę ‒ 2019‒2021 m. ‒ kai balandžio mėnesiais vidutinė elektros energijos kaina svyravo apie 37 Eur/MWh, matyti, kad elektros energijos kaina formuojasi apie 1,6 karto aukštesnė.

Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:

• 2024 m. balandžio mėn. ne kartą sutapusi intensyvi vėjo ir padidėjusi saulės elektrinių gamyba Lietuvoje, taip pat sutapusi didelė vėjo generacija Suomijoje ir Švedijoje (daugiau čia ir čia);
• Intensyvi elektros energijos gamyba Latvijos hidroelektrinėse (daugiau informacijos čia) ir šios energijos eksportas sumažino poreikį gaminti elektrą brangesnėmis technologijomis, pavyzdžiui, šiluminėmis, dujas naudojančiomis elektrinėmis ir padėjo palaikyti žemesnį kainų lygį Baltijos šalyse.

*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).

Latvijoje, taip pat Estijoje, kaip ir Lietuvoje, balandį elektros kaina siekė 60 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje elektros energijos kaina buvo mažesnė nei trijų Baltijos šalių regione ‒ siekė 54 Eur/MWh.

Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota balandžio 24 d. (trečiadienis) ‒ siekė  106,5 Eur/MWh, mažiausia balandžio 14 d. (sekmadienis) ‒ apie 2 Eur/MWh.

2024 m. balandžio mėn. Lietuvoje, taip pat Latvijoje buvo fiksuotos 25 valandos su neigiama valandine elektros energijos kaina (balandžio 7 d., 11 d., 13‒15 d.), Estijoje ‒ 21 valanda (balandžio 7 d., 11 d., 13‒15 d.). Šiomis valandomis kainos svyravo nuo -0,01 iki -10 Eur/MWh. Tuo tarpu Suomijoje ir Švedijos SE4 prekybos zonoje atitinkamai buvo fiksuotos 38 valandos (balandžio 7 d., 10‒11 d., 13‒15 d.) ir 53 valandos (balandžio 7 d., 10‒11 d., 13‒15 d. ir 28 d.) su neigiamomis valandinės elektros energijos kainomis, kurios Suomijoje svyravo nuo -0,01 iki -10 Eur/MWh, o Švedijos SE4 prekybos zonoje ‒ nuo -0,01 iki -54 Eur/MWh.

Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO‒E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).

Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.​

Gamyba ir vartojimas

Nacionalinė elektros energijos generacija 2024 m. balandį siekė 622 GWh ir padidėjo 2 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Kovą nacionalinė generacija siekė 608 GWh. Palyginti su 2023 m. balandžio mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 395,5 GWh, 2024 m. balandį sugeneruota 57 proc. daugiau elektros energijos.

2024 m. balandžio mėn. net 65 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota. 2024 m. balandžio mėn. ne vieną valandą nacionalinė elektros energijos gamyba viršijo vartojimo lygį net tuomet, kai buvo įkraunama Kruonio HAE (daugiau čia).

Elektros energijos suvartojimas 2024 m. balandį siekė beveik 953 GWh ir buvo 7,5 proc. mažesnis nei praėjusį mėnesį. 2024 m. kovą suvartota 1 030 GWh elektros energijos. 2024 m. balandį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas buvo 5,5 proc. didesnis. 2023 m. balandžio mėn. buvo suvartota 903 GWh elektros energijos.

2024 m. balandžio mėn. paros didžiausios kainos valandomis: rytinėmis ‒ 8‒9 val. ir vakarinėmis ‒ 20‒22 val. ‒ vidutinės elektros energijos kainos siekė atitinkamai 96 ir 104 Eur/MWh ‒ jos buvo apie 3 ir daugiau karto didesnės nei šio mėnesio vidutinė kaina paros mažiausios kainos valandomis (15‒16 val.), kai kaina siekė 35 Eur/MWh. Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.​

​2024 m. balandžio mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 45 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ sugeneravo vėjo jėgainės. 2024 m. balandžio mėn. toliau didėjo saulės elektrinių generacijos dalis ‒ ji sudarė beveik 20 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio. Kitos elektrinių grupės pagamino likusią dalį elektros energijos: hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino 13,5 proc., šiluminės elektrinės ‒ 12,5 proc., kitos ‒ 9 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.

2024 m. balandžio mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 5,5 proc. mažesnis nei kovą (balandį pagaminta  284 GWh, kovą ‒ 301 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 72 proc. didesnis nei prieš metus, kai 2023 m. balandžio mėn. vėjo elektrinės pagamino 166 GWh elektros energijos.

2024 m. balandį saulės elektrinės pagamino 124,5 GWh elektros energijos, t. y. 33 proc. daugiau nei praėjusį kovo mėn. Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 2,4 karto didesnis nei 2023 m. balandžio mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo apie 51 GWh elektros energijos.

Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) balandžio mėn. sumažėjo beveik 8 proc. ir siekė 86 GWh, kovą ‒ 93 GWh. 2024 m. balandžio mėn. hidroelektrinės pagamino 10 proc. daugiau elektros energijos nei prieš metus.

2024 m. balandį, šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba padidėjo 28 proc., palyginti su praėjusiu kovo mėn. Balandį šiluminės elektrinės pagamino 79 GWh, kovą ‒ 62 GWh elektros energijos. 2024 m. balandžio mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 66 proc. didesnis, palyginti su 2023 m. balandžio mėn.

Kitų elektrinių gamyba 2024 m. balandžio mėn. siekė 60 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo mažesnė 5 proc., o palyginti su praėjusių metų balandžio mėn., didesnė 13 proc.

Tarpsisteminiai pralaidumai

Kadangi Lietuvoje generuojamos elektros energijos kiekis atitinka apie 47 proc. Lietuvos vartotojų elektros energijos poreikio (pagal 2023 m. duomenis), itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai, skirti prekybai elektros energija.

Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausia iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau ‒ iš Lenkijos.

2024 m. balandžio mėn. elektros energijos importas iš Švedijos siekė 330 GWh ir buvo 13 proc. mažesnis nei kovo mėn., kai šis importas siekė 377 GWh. Lietuva į Švediją balandžio mėn. eksportavo apie 12 GWh.

Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą dažniau eksportuojama į Lenkiją. Visgi esant žemesnėms kainoms Lenkijoje Lietuvos—Lenkijos jungtis pasitarnauja ir pigesnės elektros energijos importavimui iš Lenkijos. Importas iš Lenkijos 2024 m. balandžio mėn. siekė 112 GWh ir buvo 7 proc. didesnis nei kovą. Lietuva į Lenkiją eksportavo 104 GWh, t. y. 18 proc. daugiau nei 2024 m. kovą. 2024 m. kovą Lietuva iš Lenkijos importavo 104 GWh, eksportavo — 88 GWh.

Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.

​Importas iš Latvijos į Lietuvą 2024 m. balandžio mėn. siekė 116 GWh, ir palyginti su kovo mėn., buvo 23 proc. mažesnis. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją sudarė 48 GWh ir buvo 2,4 karto didesnis, palyginti su kovo mėn. 2024 m. kovą Lietuva iš Latvijos importavo 151 GWh, į Latviją eksportavo — 20 GWh.

Elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi yra elektros energijos importo į Latviją iš Estijos galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. Visgi 2024 m. balandžio mėn., kaip ir šių metų vasarį bei kovą, stebimos priešingos tendencijos — importas į Latviją iš Estijos buvo labai mažas — siekė vos 5,5 GWh ir buvo beveik 4 proc. mažesnis, palyginti su kovo mėn. Tuo tarpu į Estiją iš Latvijos buvo importuota ženkliai daugiau— 156 GWh elektros energijos, tačiau net 28 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį, kai šis kiekis sudarė 217 GWh. Prieš metus 2023 m. balandžio mėnesį importas į Latviją iš Estijos sudarė 518 GWh, o importas į Estiją iš Latvijos — 111 GWh.

Daugiau informacijos apie Lietuvai aktualius tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimus pateikiama čia.

Vandens rezervuarų lygis

Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais). Pagal ilgalaikes vandens rezervuarų lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.

Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vandens rezervuarų lygis 2024 m. pradžioje palaipsniui mažėjo dėl užsitęsusių šalčių Šiaurės šalių regione, tačiau balandžio pirmąją savaitę atšilus orams ir pradėjus aktyviau tirpti sniegui vandens rezervuarų lygis pakilo — pasiekė 2022 m. lygį, kuris buvo vienas žemiausių per paskutinius 5 metus. Vis tik dėl kitomis balandžio savaitėmis vyravusių šaltesnių orų rezervuarų lygio kilimas sustojo. 2024 m. balandžio mėn. pabaigoje (16-tos savaitės duomenimis) vandens rezervuarų lygis buvo 17 proc. žemesnis nei praėjusio kovo mėnesio vidutinis lygis. 2024 m. balandžio mėn. vidutinis rezervuarų lygis, palyginti su 2023 m. balandžio mėn., buvo apie 3 proc. žemesnis.

Kitos susijusios rinkos

Vidutinė gamtinių dujų kaina** 2023 m. balandžio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė beveik 33 Eur/MWh ir buvo 7 proc. didesnė, palyginti su kovo mėn.

Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2024 m. balandžio mėn. pabaigoje buvo 65 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2023 m. balandžio mėn. siekė 64 Eur/tCO2e, ir palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina padidėjo 11 proc. (kovą vidutinė ATL kaina siekė 55 Eur/tCO2e).

** Vidutinė gamtinių dujų kaina tam tikrą mėnesį skaičiuojama kaip vidutinė to mėnesio vidutinių paros gamtinių dujų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. skaičiuojant mėnesio vidurkį neatsižvelgiama į tam tikrą mėnesio dieną parduotus gamtinių dujų kiekius. Todėl šioje apžvalgoje pateikta kaina gali skirtis nuo „GET Baltic“ tinklalapyje pateikiamos to paties mėnesio vidutinės gamtinių dujų kainos.

Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių, susijusių su elektros energijos kainomis, vertinimas. Iki šiol Tarybos atliekamose prognozėse buvo naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future).

Dėl Latvijos ateities sandorių rinkos mažo likvidumo nuo 2024 m. sausio 1 d. „Nasdaq OMX“ išvestinių finansinių produktų biržoje išvestiniais finansiniais produktais, susietais su „Nord Pool“ sisteminės kainos ir Latvijos (Rygos) prekybos zonos kainų skirtumu, neprekiaujama (daugiau informacijos čia). Todėl prognozuojant elektros energijos rinkos kainą vertinamos ateities sandorių kainos dėl „Nord Pool“ sisteminės kainos ir kainos dėl ateities sandorių dėl kainų skirtumo tarp Suomijos prekybos zonos kainos ir „Nord Pool“ sisteminės kainos. Pastarųjų išvestinių produktų grupė (SYHELFUTBL) pasirinkta dėl jų pakankamo likvidumo, taip pat kaip galimai labiausiai atitinkantys Lietuvos elektros energijos kainų kitimo tendencijas. Pastebėtina, kad elektros energijos kainų Lietuvos ir Suomijos prekybos zonose skirtumas per šių metų pirmuosius mėnesius sudarė vidutiniškai apie 17 Eur.

Šiuo metu vertinami šių finansinių produktų ENOFUTBL ir SYHELFUTBL paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Suomijos prekybos zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2024 m. III ir IV ketv., 2025 m. I ketv.).

2024 m. balandžio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3‒24 + SYHELFUTBL Q3‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. III ketv., siekė 31 Eur/MWh ir, palyginti su kovo mėn. pabaiga, padidėjo 6 proc.

2024 m. balandžio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q4‒24 + SYHELFUTBL Q4‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. IV ketv., siekė 48 Eur/MWh ir, palyginti su kovo mėn. pabaiga, padidėjo 3 proc.

2024 m. balandžio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q1‒25 + SYHELFUTBL Q1‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. I ketv., siekė 65 Eur/MWh ir, palyginti su kovo mėn. pabaiga, padidėjo virš 4 proc.

Elektros energijos disbalanso rinkos kiekiai

Bendra Baltijos šalių balansavimo energijos rinka veikia jau 6 metus ir yra bendrai organizuojama perdavimo sistemos operatorių pagal bendras Baltijos balansavimo taisykles. Disbalansas ‒ tai skirtumas, suskaičiuojamas tarp planuoto realizuoti (parduoti ar nupirkti) rinkoje elektros energijos kiekio ir faktinio (pagaminto bei suvartoto) elektros energijos kiekio. Todėl disbalansas, iš esmės, sudaro elektros energijos kiekį, kuris potencialiai galėjo būti realizuotas prekyboje viename iš elektros energijos rinkos segmentų (pavyzdžiui, kitos paros, einamosios paros prekybos rinkose). Teigiamas disbalansas ‒ tai elektros energijos perteklius, kuris susidaro sistemoje tuomet, kai pagaminama daugiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojama mažiau, nei buvo planuojama suvartoti, o neigiamas disbalansas ‒ priešingai, kai pagaminama mažiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojimas didesnis kiekis, nei buvo planuota.

2024 m. sausio‒balandžio mėn. Lietuvos disbalansas sudarė daugiau kaip pusę (51 proc.) viso absoliutaus disbalanso Baltijos šalyse.

2024 m. balandžio mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas sudarė 55 GWh (vidutiniškai 77 MWh/h) ir buvo apie 7 proc. mažesnis nei 2024 m. kovą (kovą absoliutus disbalansas sudarė 61 GWh arba 82,5 MWh/h). Šis kiekis sudarė 6 proc., palyginti su balandžio mėn. Lietuvoje suvartotu elektros energijos kiekiu. 2024 m. balandžio mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas, palyginti su praėjusių 2023 m. balandžio mėn., padidėjo beveik 13 proc. (2023 m. balandį absoliutus disbalansas siekė 49 GWh arba vidutiniškai 68 MWh/h).

Apžvelgiamą mėnesį Lietuvoje didžiausias teigiamas valandos disbalansas buvo balandžio 30 d. 14 val. (374 MWh), o mažiausias teigiamas ‒ balandžio 7 d. 21 val. (0,1 MWh). Didžiausias neigiamas disbalansas fiksuotas balandžio 22 d. 12 val. (-279 MWh), o mažiausias neigiamas ‒ balandžio 14 d. 20 val. (-0,03 MWh).

VERT inf.