Lietuvoje yra apie 147 tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių su negalia, kurie potencialiai galėtų dirbti, tačiau iš jų dirba tik 42 tūkstančiai. Didžioji jų dalis dirba atviroje darbo rinkoje, socialinėse įmonėse – apie 10 proc. Užimtumo tarnyboje yra užregistruota apie 13 tūkstančių asmenų su negalia, kurie ieško darbo.

Siekiant užtikrinti žmonių su negalia teisę į darbą lygiai su kitais žmonėmis, pagelbėti jiems įsidarbinti ir sėkmingai dirbti, suteikiamos įvairios nemokamos darbo rinkos paslaugos, taip pat pagalba kuriant darbo vietą sau. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi naujų siūlymų, kurie padės žmonėms su negalia lengviau įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Numatytas labai platus priemonių spektras – nuo visuomenės nuostatų keitimo iki konkrečios darbo vietos pritaikymo.

„Šiandien tik kas trečias darbingo amžiaus žmogus su negalia dirba. Potencialiai galėtų dirbti dvigubai ar net trigubai daugiau, tik būtina jiems sukurti tinkamas sąlygas, pašalinti visą eilę kliūčių, kad žmonės su negalia galėtų lengviau ir greičiau įsitraukti į darbo rinką ir joje išlikti. Būtent to ir siekiame“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

Pasak viceministrės J. Jakštienės, vadovaujantis Nacionaliniu pažangos planu, yra siekiama, kad  iki  2025 metų atviroje darbo rinkoje dirbtų apie 39 proc. žmonių su negalia, o 2030 metais – 47 proc. 

Kauno technologijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad žmonėms su negalia aktyviai įsitraukti į darbo rinką trukdo keletas priežasčių, visų pirma – neigiamos darbdavių, darbo kolektyvų ir visos visuomenės nuostatos. Vyrauja stereotipinė nuomonė, kad žmonės su negalia bus nepajėgūs tinkamai atlikti darbo, nes jiems trukdys negalia.

„Šios nuostatos dažniausiai yra susijusios su tuo, kad mes menkai pažįstame žmones su negalia, neturime jų savo aplinkoje. Mokslininkai labai aiškiai akcentuoja, kad žmonės su negalia tinkamomis sąlygomis dirba kokybiškai, tvariai, jie yra labai lojalūs darbuotojai, nes brangina savo darbo vietą ir nori joje išlikti“, – sako viceministrė J. Jakštienė.

Viceministrei pritaria ir UAB „Stiklinimo konstrukcijos“ direktorius Vaidotas Nekiūnas. Jo įmonėje jau kelerius metus dirba šeši darbuotojai su klausos negalia.

„Ir žmonės su negalia, ir neturintys negalios – visi turime savo stiprybių ir silpnybių. Nei vienas darbdavys neįdarbins darbuotojo tokioje darbo vietoje, kuri jam netinka, kurioje pasireiškia jo silpnybės. Visada ieškome suderinamumo, žiūrime kur yra žmogaus stiprybė ir kur galime ją pritaikyti. Suradome tinkamas vietas žmonėms su klausos negalia – ir mums gerai, ir jiems“, – sako V. Nekiūnas.

Pasak verslininko, įdarbinant žmones su negalia, buvo pasinaudota valstybės teikiamomis subsidijomis, tačiau jos nebuvo svarbiausia priežastis šiuos žmones įdarbinant.

„Specialiai neieškojome darbuotojų su negalia. Nors savo laiku pasinaudojome tam tikromis valstybės subsidijomis, tačiau tai nebuvo priežastis įdarbinti būtent žmones su negalia. Mums tiesiog reikėjo darbuotojų ir jie atėjo pakviesti kitų įmonėje jau dirbusių darbuotojų. Tie žmonės su negalia, kurių subsidijos jau baigėsi, ir toliau sėkmingai pas mus dirba“, – sako V. Nekiūnas.   

Mokslininkų tyrimas taip pat atskleidė, kad žmonės su negalia neretai būna pasyvūs ir neieško darbo, nes neturi patirties, įgūdžių, niekada nėra dalyvavę darbo rinkoje, nepasitiki savimi, jiems trūksta išsilavinimo.

„Negalią turintiems žmonėms nebuvo prieinamas įtraukus švietimas. Nors švietimo sistema dabar juda įtraukumo link, tačiau šiandien nemaža dalis žmonių su negalia turi žemesnį išsilavinimą. Antra vertus, yra išsilavinimą turinčių žmonių su negalia, kurie aktyviai įsitraukia į darbo rinką. Jie yra puikus pavyzdys mums visiems, kaip reikia siekti dar daugiau žinių, dar daugiau kompetencijų, būti aktyviems“, – sako viceministrė J. Jakštienė. 

Tinkama darbo aplinka, pagal individualius poreikius pritaikyta darbo vieta, pagalba ir palaikymas darbo vietoje, judumo galimybės, kai reikia atvykti į darbą – tai taip pat labai svarbios aplinkybės, lemiančios sėkmingą žmonių su negalia dalyvavimą darbo rinkoje, sako viceministrė J. Jakštienė.

Nebeliks socialinių įmonių

Lietuvoje šiuo metu veikia apie 100 socialinių įmonių. Kasmet jų mažėja, taip pat mažėja žmonių su negalia, norinčių dirbti jose. Šiuo metu socialinės įmonėse dirba apie 4 tūkst. žmonių su negalia, t.y. tik 10 proc.

„Didžioji dalis socialinių įmonių veikia valymo paslaugų, gamybos paslaugų srityse. Žmonės su negalia, nenorintys dirbti tokio darbo, neturėtų būti ten nukreipiami. Mano matymu, socialinės įmonės Lietuvoje yra praeities modelis. Mes turime imtis pokyčių ir užtikrinti lygias galimybes visiems žmonėms“, – sako viceministrė J. Jakštienė.

Pasak viceministrės J. Jakštienės, būtent atvira darbo rinka sudaro visiems žmonėms vienodas galimybes ir teises į darbą. Įtraukiant žmones su negalia į atvirą darbo rinką, yra siekiama įgyvendinti lygių galimybių principą. Šia reforma įgyvendinami JT neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimai, susiję su tokiomis žmonių su negalia teisėmis kaip teisė į darbą lygiai su kitais asmenimis, galimybė užsidirbti pragyvenimui iš laisvai pasirinkto darbo, iš laisvai priimto darbo pasiūlymo darbo rinkoje ir tokioje darbo aplinkoje, kuri yra atvira, tinkama visiems ir prieinama žmonėms su negalia.

Kiti numatomi pokyčiai

Siekiant žmonėms su negalia efektyviau padėti įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, numatyti Užimtumo tarnybos veiklos pokyčiai. Tarnyba aktyviai ir kryptingai dirbs, kad būtų pašalintos kliūtys konkrečiam žmogui įsidarbinti. 

„Keisis patys darbo metodai, kaip Užimtumo tarnyba dirbs su žmonėmis su negalia ir darbdaviais. Atsiranda atvejo vadyba. Tarnyba turi matyti, kokios gi kliūtys trukdo konkrečiam žmogui su negalia įsidarbinti. Kliūtys gali būti labai netipinės, nestandartinės. Numatoma sudaryti planą kaip tos kliūtys bus šalinamos, jei reikės, bus įtraukiami ir kiti partneriai. Vienas iš labai svarbių partnerių – savivaldybės“, – sako viceministrė J. Jakštienė.

Pasak viceministrės J. Jakštienės, būtent savivaldybės turi atlikti labai svarbų vaidmenį teikiant žmonėms su negalia įtraukaus švietimo, susisiekimo ir kitas paslaugas. Be atvejo vadybos, žmonėms su negalia bus teikiama pagalba įsidarbinant ir lydimoji pagalba.

„Jau įsidarbinęs žmogus su negalia toliau gaus lydimąją pagalbą. Galbūt kartas nuo karto reikės spręsti tam tikrus klausimus su darbdaviu, gal darbdaviui ar darbuotojui bus kažkas neaišku pradėjus dirbti, galbūt reikės pagalbos apmokant kolektyvą, padedant įsilieti žmogui su negalia į kolektyvą. Numatoma daug įvairių paslaugų“, –  sako viceministrė J. Jakštienė.

Pasak viceministrės, lygiagrečiai bus siekiama keisti darbdavių ir visuomenės nuostatas, didinti pačių žmonių su negalia motyvaciją ir pasiryžimą, bus pasitelkiami sėkmingi žmonių su negalia integracijos atviroje darbo rinkoje pavyzdžiai.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: