Pasaulinė vienkartinių elektroninių cigarečių rinka 2021 m. buvo vertinama 5,7 mlrd. JAV dolerių ir prognozuojama, kad iki 2030 m. ji augs 11,2 proc. per metus. Tačiau spartus šių įrenginių populiarėjimas turi ir kitą pusę. Vienkartines elektronines cigaretes galima perdirbti tik iš dalies, o jų perdirbimo procesas yra brangus ir reikalauja daug energijos bei išteklių.

Dar didesnė problema, pasak specialistų, yra tai, kad didžioji panaudotų vienkartinių elektroninių cigarečių dalis atliekų surinkimo vietų nepasiekia ir yra išmetamą į buitinių atliekų konteinerius.

VšĮ „Aplinkos apsaugos institutas įkūrėjas ir direktorius Alfredas Skinulis teigia, kad vienkartinės elektroninės cigaretės yra netvarios jau vien todėl, kad yra vienkartinės.

Turi galimybę, bet nerūšiuoja

Lietuva turi gerai išvystytą elektroninės įrangos tvarkymo sistemą bei plačias galimybes atiduoti elektroninės įrangos atliekas. Smulkiosios elektronikos atliekų priėmimo talpas galima rasti kiekviename prekybos centre, kur prekiaujama smulkiąja elektronika, taip pat biurų pastatuose ir kitose vietose. Vietų, kur galima atiduoti panaudotas vienkartines elektroninės cigaretes, yra tūkstančiai, be to, visos šios atliekos iš gyventojų priimamos nemokamai.

Tačiau smulki elektronika, taip pat ir vienkartinės elektroninės cigaretės, vis dar dažniausiai išmetamos į buitinių atliekų konteinerius ir dar labiau didina itin aplinką teršiantį elektronikos atliekų srautą.

„Lietuvoje veikianti elektronikos atliekų surinkimo sistema leidžia lengvai atiduoti panaudotą elektroninę įrangą, ir tai nei verslui, nei gyventojams nieko nekainuoja. Visus elektronikos surinkimo ir perdirbimo kaštus padengia gamintojai ir importuotojai. Galimybės Lietuvos gyventojam yra vienos iš geriausių Europoje, tik jomis reikia naudotis. Augant gyventojų sąmoningumui, didėja ir surenkamos elektronikos dalis, tačiau vis dar nepakankamai ir tikrai ne visi gyventojai susimąsto, kad buitinių atliekų konteineris yra ne vieta elektroninei įrangai“, – kalba A. Skinulis.

Tačiau nemažai gyventojų turimų smulkių elektroninių prietaisų nerūšiuoja ir atsikrato lengviausiu keliu — išmesdami į šiukšliadėžes ir komunalinių atliekų konteinerius.

Iki įvedant užstato sistemą panašiai buvo elgiamasi ir su vienkartinių gėrimų pakuotėmis, tačiau, VšĮ „Aplinkos apsaugos institutas“ vadovo nuomone, analogiška užstato sistema vienkartinėms elektroninėms cigaretėms netiktų. Šių įrenginių perdirbimo procesas yra brangus ir sudėtingas, be to, perdirbti galima ne viską.

Perdirbimas brangus ir sudėtingas

Vienkartinių elektroninių cigarečių sudėtyje yra iki 80 cheminių medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus, tokius kaip nikelis, alavas ir švinas, kurie, išmesti į aplinką, prasiskverbia į žemę, vandenis ir kelia pavojų žmonėms bei gyvūnams.

„Elektronines cigaretes sudarančių dalių atskyrimo procesas yra brangus ir sudėtingas. Be to, perdirbimo metu atgaunama santykinai mažai „naudingų“ medžiagų, kurios būtų tinkamos perdirbti ir po to panaudoti kitų gaminių gamybai, todėl tai neatperka į perdirbimą įdedamų pastangų ir kaštų“, – sako A. Skinulis.

Netinkamas naudoti elektronines cigaretes galima išmesti į smulkiai elektronikai skirtas talpas, kurias galima rasti didesniuose prekybos centruose, nemokamai atiduoti elektroninėmis cigaretėmis prekiaujančiose mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse ar pardavėjų prekybos vietose, nuvežti pavojingas atliekas tvarkančiai bendrovei arba pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

 

VšĮ „Aplinkos apsaugos institutas“ inf.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: