Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus atstovai šią savaitę organizavo pasitarimą su VMVT teritorinių padalinių kolegoms apie gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos plano įgyvendinimą.

VMVT teritoriniuose padaliniuose dirbantys veterinarijos gydytojai – inspektoriai supažindinti su gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos plano įgyvendinimo eiga bei šių ligų situacija Lietuvoje ir Europoje, primintos ir veterinarinės kontrolės bei prevencinių priemonių veiksmai dėl pastaraisiais metais didžiausią grėsmę keliančių gyvūnų užkrečiamųjų ligų – paukščių gripo, afrikinio kiaulių maro (AKM) bei SARS-CoV-2 viruso atvejų kailiniams gyvūnams.

Nors aktyvių SARS-CoV-2 viruso sukeliamos COVID-19 ligos židinių audinių ūkiuose Lietuvoje šiuo metu nėra, tačiau visose kailinius žvėrelius laikančiose vietose ir toliau vykdoma nuolatinė stebėsena. Siekiant išlaikyti laisvos šalies nuo Mėlynojo liežuvio ligos, kuria gali susirgti naminiai (galvijai, avys, ožkos) ir laukiniai gyvūnai, statusą Lietuvoje, yra vykdoma ir nuolatinė šios ligos stebėsena.

Veterinarijos gydytojai aptarė ir rizikas dėl paukščių gripo užkrato pernešimo į naminių paukščių ūkius tebesitęsiant laukinių paukščių migracijai. Akcentuota ir prekyba paukščiais, kurios kontrolei taip pat skiriamas didelis dėmesys. Mokymų metu daug diskusijų vyko ir jau 8 metus Lietuvoje vis dar tebeplintančiam šernų populiacijoje AKM klausimams aptarti.

„Siekiame, kad kolegos nuolat dalintųsi žiniomis ir savo patirtį perduotų kitiems, aktyviai bendradarbiautų esant gyvūnų užkrečiamųjų ligų įtarimui ar protrūkiui. Tikimės, kad šis pasitarimas taip pat prisidės prie visapusiško pasirengimo artėjančiam rizikingam laikotarpiui, tinkamai reaguoti į grėsmes ir nenumatytas situacijas“, – sakė VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Susitikime inspektoriai aktyviai diskutavo dėl problemų, iškylančių vykdant patikrinimus kiaulininkystės ūkiuose, jų sprendimo būdų ar įgyvendinant stebėsenos planą. Didelis dėmesys skirtas aptarti bendradarbiavimą su ūkininkais, taip pat privačiais veterinarijos gydytojais, seniūnijų specialistais, medžiotojais ir kitais suinteresuotais asmenimis, operatyviai keičiantis informacija esant ligos įtarimui ar protrūkiui. 

Per tris šių metų mėnesius Lietuvoje AKM patvirtintas 76 šalies vietose, 270 šernų. Daugiausia AKM užsikrėtusių šernų nustatoma: Kretingos, Skuodo, Tauragės, Telšių bei Molėtų rajonų savivaldybėse. Būtent šiuose rajonuose šiai dienai yra didžiausia rizika ir grėsmė AKM ligai patekti į kiaulių laikymo vietas, tačiau, pasak veterinarijos specialistų, tikrai nereikėtų atsipalaiduoti ir kitiems regionams, nes ligos užkratas bet kuriuo metu gali būti perneštas ir į kitus rajonus.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: