Įsigaliojo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių pakeitimai, kuriais siekiama aiškesnio procesų reglamentavimo, didesnio skaidrumo ir efektyvesnio institucijų bei projektų iniciatorių bendradarbiavimo. Pakeitimai palietė tiek projektų rengimo tikslus ir uždavinius, tiek prašymų teikimo, derinimo, informavimo, priežiūros ir apskundimo tvarką, taip pat žemės sklypų padalijimo planų rengimą.
Įsigaliojusiuose pakeitimuose atsirado naujas savarankiškas projektų rengimo tikslas, kai projektu nustatomi ar panaikinami servitutai bei teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taip pat įtvirtintas papildomas projekto rengimo uždavinys – valstybinės žemės sklype išskirti dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti, nustatytos gairės šių dalių formavimui ir derinimo su statinių ar įrenginių savininkais procedūra.
Pakeitimais patikslinti reikalavimai pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojams, veikiantiems kaip projekto iniciatoriams, ir atsisakyta galimybės prašymus organizuoti projekto rengimą teikti ne per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS). Visi ne per šią sistemą gauti prašymai turi būti grąžinami, o pats procesas tampa visiškai skaitmenizuotas.
Numatyta, kad projekto iniciatoriai, siekiantys formuoti žemės sklypą esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, prašyme privalo aiškiai nurodyti, ar planuoja valstybinę žemę įsigyti ar išsinuomoti be aukciono, ir pateikti informaciją apie jau pateiktus prašymus atsakingoms institucijoms. Kartu iniciatoriams suteikta teisė iki sprendimo priėmimo patikslinti prašymą ar pateikti papildomus dokumentus.
Organizatoriams nustatyta nauja pareiga – priimant sprendimą organizuoti projekto rengimą, ne vėliau kaip tą pačią dieną nustatyti projekto ribas erdviniais duomenimis ir juos įkelti į ŽPDRIS. Taip pat išplėstos organizatorių atsakomybės tikrinant, ar formuojamame ar pertvarkomame valstybinės žemės sklype esami statiniai ar įrenginiai gali būti naudojami pagal paskirtį, arba surenkant tai patvirtinančius dokumentus iš kitų patikėtinių.
Įtvirtinta pareiga nutraukti projekto rengimo organizavimą tais atvejais, kai iniciatorius per šešis mėnesius po reikalavimų galiojimo termino pabaigos nesikreipia dėl naujų reikalavimų išdavimo. Kartu panaikinta galimybė pratęsti ar atnaujinti reikalavimus, jei Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) priežiūros padalinys jau yra pateikęs išvadą dėl projekto tvirtinimo tikslingumo. Vis dėlto organizatoriams suteikta teisė tam tikrais atvejais atnaujinti reikalavimus savo iniciatyva, net ir nesant iniciatoriaus prašymo.
Naujovės palietė ir projekto dokumentaciją bei informavimą: patvirtintas aiškinamojo rašto pavyzdys, o organizatoriai privalo elektroniniu paštu informuoti projekto teritorijos seniūnijų seniūnus ir seniūnaičius apie pradedamą rengti projektą. Taip pat išplėstas atvejų sąrašas, kai NŽT turi teikti teigiamą išvadą su tam tikromis pastabomis ar sąlygomis.
Detaliau reglamentuota sprendimų ar vilkinimo juos priimti apskundimo tvarka, nustatant, kad skundai NŽT, taip pat suinteresuotų asmenų pasiūlymai visuomenės informavimo metu, teikiami tik per ŽPDRIS. Be to, patikslinta, kas gali inicijuoti žemės sklypų perdalijimo plano rengimą, nustatyta pareiga perdalijimo plano rengėjui parengti aiškinamąjį raštą ir tam tikrais atvejais kreiptis dėl pritarimo į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytus subjektus.
Šiais pakeitimais siekiama užtikrinti nuoseklesnį, skaidresnį ir labiau prognozuojamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesą, aiškiai apibrėžiant tiek iniciatorių, tiek projektų organizatorių ir priežiūros institucijų atsakomybes.
NŽT inf.
