Rukloje, Kaune ir Karmėlavoje karinė infrastruktūra statoma trimis pagrindinėmis kryptimis: Pirmosios nacionalinės divizijos ir oro gynybos pajėgumams stiprinti bei Vokietijos brigadai priimti. Šioms prioritetinėms kryptims Vidurio Lietuvoje iki 2030 m. numatyta investuoti apie 688 mln. eurų. Iš jų – beveik 230 mln. eurų skiriami nacionalinei divizijai, o 170 mln. eurų – karinio miestelio kompleksui Rukloje.
„Kauno regione kuriama karinė infrastruktūra reikšmingai prisideda prie Pirmosios nacionalinės divizijos pajėgumų išvystymo, stiprina oro gynybą, kuria daugiau tarnybos vietų ir suteikia modernias tarnybos sąlygas Lietuvos kariams. Tai tiesioginė ir įvairialypė investicija į mūsų kariuomenės kovinę galią. Ši infrastruktūra kartu užtikrina, kad įgyvendiname savo, kaip priimančiosios šalies, įsipareigojimus sąjungininkams. Svarbu ir tai, kad šios investicijos skatina regiono ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir atveria naujas galimybes vietos verslui“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Neries terasų“ kompleksas Rukloje – tai karinis miestelis Lietuvos ir sąjungininkų kariams. Jame įrengiami gyvenamieji ir administraciniai pastatai, valgykla, medicinos punktas, sporto, mokymų ir treniruočių erdvės, laisvalaikio erdvės, logistinio aprūpinimo statiniai, keliai ir visi būtini inžineriniai tinklai, t. y. visa infrastruktūra, reikalinga kariams tarnauti, gyventi ir rengtis kovinėms užduotims. Kompleksą sudaro dvi dalys: Žemutinė Neries terasa, kurioje nuolatinė logistinės paramos aikštelė jau baigta, ir Aukštutinė Neries terasa, kurioje statybos tęsiamos iki 2030 metų.
Tuo pačiu visoje Lietuvoje vystomi logistikos objektai, skirti Vokietijos brigados reikmėms. Tai leidžia užtikrinti sklandų brigados įsikūrimą ir pilną kovinę parengtį.
Pirmosios nacionalinės divizijos reikmėms Rukloje statoma tankų bataliono, ryšių ir informacinių sistemų bataliono, logistikos bataliono ir kitų padalinių infrastruktūra. Kaune kuriama inžinerijos pulkui ir žvalgybos batalionui reikalinga infrastruktūra. Karmėlavoje divizijos poreikiams statoma artilerijos pulko infrastruktūra ir artilerijos bataliono statiniai.
Karmėlavoje kuriama ir oro gynybos infrastruktūra: numatyti oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos, oro gynybos pulko bei oro gynybos bataliono statiniai.
Karinė infrastruktūra regione plėtojama tolygiai, todėl statomos ir valgyklos, degalinės, plovyklos, sporto bei kita infrastruktūra ir inžineriniai tinklai.
Visoje Lietuvoje per artimiausius ketverius metus įgyvendinami apie 4 mlrd. eurų vertės karinės infrastruktūros projektai. Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimais, apie 62 proc. gynybos biudžeto asignavimų grįžta tiesiogiai į valstybės biudžetą arba lieka Lietuvos ekonomikoje.
Nuosekliai vystoma karinė infrastruktūra užtikrina, kad Lietuva ir mūsų valstybėje esančios sąjungininkų pajėgos gali efektyviai reaguoti į šiuolaikinius saugumo iššūkius, vykdyti tarptautinius įsipareigojimus ir stiprinti nacionalinį saugumą.
KAM inf.
