Nei širdies, nei kraujagyslių ligų ar onkologinių susirgimų kreivė taip negąsdina sveikatos stebėsenos specialistų, kaip alkoholis ar narkotikai. Įvertinus šalies visuomenės sveikatos rezultatus, aiškėja, kad Jonavos „piktybiniai navikai” visų pirma yra dideli alkoholio kiekiai bei psichotropinės medžiagos. 

Jonavos rajono gyventojų mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu, yra gerokai didesnis už šalies vidurkį. Jonavos rajone, palyginti su šalies vidurkiu, daugiau žmonių miršta nuo narkotikų.

Šalies mastu „pirmaujame“ pagal nėščių nepilnamečių skaičių, kūdikių iki vienerių metų amžiaus mirtingumą, Jonavoje, palyginti su kitais rajonais, nemažai savižudybių.

Jonavos rajonas -  pirmajame dešimtuke

Paskutiniai Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 14 litrų suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio.

Dėl to, kad Lietuvoje stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas nemažėja, itin neigiamai veikia mirčių nuo alkoholio sukeltų ligų rodiklį. Jonavos rajonas – tarp 10 šalies savivaldybių, kuriose pastebimas didžiausias mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu.

Mirtingumo rodikliai dėl alkoholio sąlygotų priežasčių, tenkančių 100 000 gyventojų, Jonavos rajone svyravo jau keletą metų.

Per 2011-2015 metus šis rodiklis sumažėjo 1,05 karto, tačiau, palyginti su Lietuvos vidurkiu, statistika gąsdina: Jonavos rajono gyventojų mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu, yra 1,73 karto didesnis už šalies vidurkį.

Viešajame diskurse dažnai girdima, kad alkoholio suvartojimas kaimo vietovėse yra kur kas didesnis nei mieste: mažų kaimo parduotuvių didžiąją apyvartos dalį (35-67 %) sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais.

Tačiau Jonavos rajono savivaldybės statistika rodo, kad 2015 metais dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Jonavos mieste mirė 2 kartus daugiau žmonių nei kaime. Tiesa, mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu, kone vienodas tiek vyrų, tiek silpnosios lyties.

Jonavos psichikos sveikatos centro vedėja Apolinara Zaveckienė pripažįsta, kad pastaraisiais metais daugėja ne tik moterų, turinčių priklausomybę nuo alkoholio, bet ir jaunų žmonių, kurie vartoja svaiginančias medžiagas.

„Paskutiniu metu daugėja jaunų žmonių, naudojančių psichoaktyvias medžiagas. Dažniausiai pradedama nuo alkoholio, vėliau jau vartojamos ir kitos psichoaktyvios medžiagos“, – patirtimi dalijosi A. Zaveckienė.

Psichiatrės žodžius patvirtina ir mirtingumo statistika, susijusi su narkotikų vartojimu ir tenkanti 100 tūkst. gyventojų. Jonavos rajono savivaldybė yra 9-ta pagal daugiausiai nuo narkotikų mirusiųjų skaičių. 

Tai, jog narkotikai tampa vis aktualesne problema, paaiškėjo ir po 2015 metais Jonavos mokyklose atlikto narkotikų pėdsakų aptikimo paviršiuose tyrimo. Problemos dėl vaikų priklausomybės nuo narkotikų – kur kas didesnės, nei buvo galima numanyti.

Paaiškėjo, jog dažniausiai vaikai psichotropinėmis medžiagomis svaiginasi mokyklų tualetuose ir persirengimo kambariuose. Devyniose Jonavos miesto ir rajono mokyklose Jonavos visuomenės sveikatos biuro specialistai rado narkotikų pėdsakų. Pirmą kartą narkotinių ir psichotropinių medžiagų aptikimo paviršiuose tyrimas buvo atliktas penkiolikoje mokyklų, iš jų šešiose narkotikų pėdsakų nerasta. 

Ištyrus paviršius paaiškėjo, kad mokyklose rasta opiatų, amfetamino, heroino, kanapių ir kitų narkotikų pėdsakų.

Tuberkuliozė tampa atspari net vaistams

Kita Jonavos ir visos Lietuvos problema, kelianti pavojų visuomenės sveikatai, – tuberkuliozė.  Šalyje paskutiniu metu registruojama daugybei vaistų atsparių tuberkuliozės atvejų.

Nors Jonavos rajone tokių nedaug, o per pastaruosius metus mirtingumo, susijusio su tuberkulioze, rodiklis Jonavoje pagerėjo net 1,48 karto, šis vis dar išlieka 1,1 karto didesnis nei šalies vidurkis.

Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Jonavos skyriaus vyriausioji specialistė Monika Piečaitytė pasakoja, kad daugelį metų buvo manoma, jog tuberkuliozė yra praeities liga, kuri pavojaus jau nebekelia.  

Tačiau, nepaisant vakcinavimo ir sukurtos plačios antibiotikų terapijos, tuberkuliozė – viena dažniausių mirties priežasčių.

Šia infekcine liga užsikrėsti gali kiekvienas, nes nedrausmingi, gydyti ir neišgydyti asmenys vaikšto gatvėmis, važiuoja autobusais, lankosi įvairiose įstaigose.

Dažniausiai susirgti tuberkulioze gali asmenys, turėję artimą sąlytį (ilgai ir artimai bendravę) su sergančiuoju atvira plaučių tuberkulioze, infekuoti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), turintys priklausomybių, taip pat vaikai bei imigrantai iš šalių, kuriose yra didelis sergamumas tuberkulioze.

„Gali būti, kad tuberkulioze užsikrėtę, tačiau šia liga nesergantys žmonės nieko nejunta ir gali niekada nesusirgti. Tai priklauso nuo mikrobakterijų kiekio, patekusio į plaučius, bei žmogaus bendros sveikatos būklės.

Infekuoti tuberkuliozės bakterijomis asmenys gali jausti neaukštą temperatūrą, bendrą silpnumą, tačiau jiems nerandama lokalių tuberkuliozės pažeidimų, tokie žmonės neplatina tuberkuliozės bakterijų“, –  teigė M. Piečaitytė.

Mirė gerokai daugiau  nei gimė

Kalbant apie Jonavos rajono gyventojų sveikatos bei mirtingumo rodiklius, neguodžia ir natūrali gyventojų kaita. Pernai Jonavos rajone mirė 661 žmogus, o gimė 470 kūdikių.

Taip pat Jonavos rajone, palyginti su šalies vidurkiu, daugiau miršta iki vienerių metų amžiaus kūdikių.

Tiesa, pastebima, kad dauguma vaisingo amžiaus moterų gimdo nuo 35 metų. Šalies kontekste prastai atrodo nėščių nepilnamečių (15-17 metų) statistika: tokių nėštumų rodiklis 2,01 karto viršija šalies vidurkį.

Ankstyvas nėštumas  gali turėti įtakos  kūdikiui

Kaip teigia ilgametę darbo patirtį sukaupusi akušerė-ginekologė Vaiva Eiringytė, paauglių nėštumo nereikėtų sieti su menku lytiniu švietimu. 

„Mėnesinės merginoms visais laikais prasidėdavo nuo 10 iki 16 metų. Šiuo laikotarpiu pradeda rūpėti  priešinga lytis. Kai kurios merginos paskuba, dėl valios trūkumo nesuvaldo lytinio potraukio todėl, kad negauna iš savo šeimos tinkamo pasiruošimo paauglystės išbandymams. 

Jos anksti pastoja dėl nepalankių gyvenimo sąlygų, netinkamo tėvų pavyzdžio, dėl savarankiškai susikurtos siauros gyvenimo filosofijos, klaidingo iliuzijų pasaulio apie žmonių tarpusavio santykius, meilę ir motinystę. 

Kai kurios merginos nenaudoja kontraceptinių priemonių, nes reikiamu momentu jų neturi arba tiesiog joms trūksta pinigų. Dažna dėl hormoninių kontraceptikų vartojimo bijo pastorėti. Galų gale tai – receptiniai vaistai ir, norint juos vartoti, reikia apsilankyti pas gydytoją“, – patirtimi dalijosi V. Eiringytė.

Ginekologė pasakoja, kad ankstyvi lytiniai santykiai, nėštumas paauglystėje neigiamai veikia merginos raidą, gali turėti įtakos kūdikio sveikatai.

„Paauglės nėštumo metu lygiagrečiai vyksta du procesai: bręsta pati mergina, o jos įsčiose bręsta ir vaisius.

Toks nėštumas – tarsi jauno žmogaus raidos stabtelėjimas, nes susiaurėja interesų ratas, tam kartui baigiasi profesiniai siekiai, ruošiamasi motinystei.

Tokios paauglės dažniausiai lieka vienišomis motinomis.

Jos ir jų vaikai dažnai patiria psichologinių sunkumų, yra smerkiamos šeimos, turi finansinių problemų“, – pasakojo ginekologė.

Pirmaujame pagal šeimos gydytojų skaičių

Be jau aptartų problemų, mūsų rajone pakankamai didelis savižudybių skaičius, pėsčiųjų mirtingumas dėl eismo įvykių, sergamumas antrojo tipo cukriniu diabetu.

Tačiau, nepaisant to, statistiniai duomenys rodo, kad jonaviečiams jų fizinė būklė – ne vis vien.

Jonavos rajono gyventojai aktyviai dalyvauja storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos  programoje: dalyvių skaičius lenkia net 43 savivaldybes.

Taip pat Jonavos rajonas yra vienas tų, kuriame labai populiari vaikų krūminių dantų silantavimo programa: dalyvių aktyvumas mūsų rajone – 2,2 karto didesnis už šalies vidurkį.

Jonaviečiai gali džiaugtis ir tuo, kad šeimos gydytojų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, yra vienas didžiausių visoje šalyje. Čia Jonavos rajono savivaldybę lenkia tik Kauno miesto ir Prienų rajono savivaldybės.

Ilgėjo vidutinė gyvenimo trukmė

Tiek Jonavos rajone, tiek visoje Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį ilgėjo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė.

Lietuvos statistikos departamento paskutiniai duomenys rodo, kad šalies gyventojų gyvenimo trukmė siekia 72,8 metų ribą (moterys gyvena vidutiniškai 10 metų ilgiau nei vyrai), o jonaviečių gyvenimo trukmės vidurkis – 72,72 m. 

Nepaisant to, kad pastebimas ilgėjantis šalies gyventojų amžius, šis – vienas trumpiausių visoje Europos Sąjungoje.

Jovita Stanevičiūtė, „Jonavos žinios“